Apie mus
     Diskusijos
VIEŠIEJI PIRKIMAI GUNDO PINIGAIS, BET GRASINA TEISMAIS

Genė DRUNGILIENĖ

Laukti nebėra ko – reikia kuo greičiau ir kuo principingiau judinti viešųjų pirkimų skaudulius, akcentavo „Spaudos forumo“ dalyviai, diskutuodami apie viešuosius pirkimus. Kaip pagrindinius faktorius, atveriančius kelią neskaidrumui, diskusijos dalyviai įvardino mažiausią kainą, pirkimų sąlygas ir neribotą galimybę skųsti konkursų rezultatus.
Statybų bendrovių vadovus, šioje šakoje dirbančius dešimtmečiais, jaudina ir jų jaunųjų kolegų likimas – užuot dirbę, jie atsiduria už grotų, nes noras laimėti viešuosius pirkimus bet kokia kaina, verčia elgtis negarbingai.

LSA prezidentas Adakras ŠEŠTAKAUSKAS pastebėjo, kad viešieji pirkimai yra labai svarbūs statybų bendrovėms, nes jie teikia galimybių išgyventi. Pernai viešųjų pirkimų apimtys siekė 9 mlrd. Lt, iš jų – apie 2,5 mlrd. Lt teko statybų verslui. „Todėl suprantu, kaip svarbu, kad viešieji pirkimai būtų organizuojami teisingai ir skaidriai“, – sakė A. Šeštakauskas.
Apie būtinybę, kad viešieji pirkimai vyktų skaidriai, kalbėjo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Kokybės ir rizikos valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Rima ANDREJEVIENĖ. Skaidrumas reikalingas ne tik tam, kad darbai ir paslaugos būtų nupirktos kokybiškos, bet ir dėl to, kad lėšos būtų įsisavintos tinkamai, o Lietuvai netektų jų grąžinti Europos Sąjungai, jeigu būtų nustatyti pažeidimai.
Pagrindinės APVA administruojamos priemonės yra gamtosauginės, atliekų tvarkymas. Projektų vykdytojai daugumoje atveju yra perkančiosios organizacijos, kurioms viešieji pirkimai yra privalomi. 2010 m. APVA planuoja pasirašyti 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo sutarčių už 1 436 mln. Lt.
Įstatymo pakeitimai turi užtikrinti didesnį skaidrumą
Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) l. e. p. direktoriaus Vaidoto JAKŠTO, dabar galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas sudaro visas galimybes, kad procesas vyktų skaidriai. Tačiau nei visuomenės požiūrio, nei įpročių per dieną pakeisti neįmanoma. Verslą, anot V. Jakšto, kankina ne tik neskaidrūs viešieji pirkimai, bet ir sudėtingos procedūros, sudėtingas administravimas. Dabartinė vyriausybė pasiekė, kad visos sąlygos būtų viešos, iš anksto būtų skelbiami ir metiniai pirkimų planai, siekiant kuo geriau pasiruošti. Taip pat nuspręsta sudėtingų projektų technines specifikacijas skelbti iš anksto internete. Patvirtina ir tvarka, kaip tokia informacija turi būti skelbiama. Viešųjų pirkimų įstatyme, kuris įsigaliojo nuo šių metų kovo, nustatyta, kad visi pasiūlymai yra vieši – su jais gali susipažinti visi, išskyrus kai kuriuos konfidencialius aspektus. Perkančioji organizacija privalo pateikti ataskaitas apie pirkimų rezultatus. Ataskaitos skelbiamos viešai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, o jų duomenys gali būti analizuojami įvairiais pjūviais
Pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriame nustatyta, kad perkančioji organizacija gali leisti pirkimo metu pateikti ne visus kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančius dokumentus – tam tikrais atvejais dalyviams pakanka pateikti deklaraciją, kad jie atitinka visiems reikalavimams, o visus dokumentus turi pateikti tik laimėtojas. Tokia praktika gali būti taikoma tais atvejais, kai nėra išankstinės kvalifikacinės patikros.
Siūlo griežiau reglamentuoti konkursų sąlygas
„Padaryti dideli darbai, –  VPT vadovui pritarė AB „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas JARAS. – Bet turime pripažinti ir tai, kad problemos egzistuoja dabar, bus jų ir ateityje – pažeidimai užprogramuoti pačiose konkurso sąlygose.“ A. Jaro nuomone, reikėtų institucijos, kuri šias sąlygas tikrintų. Jam pritarė ir Darius KVEDARAS, UAB „Rombolt“ generalinis direktorius, sakydamas, kad reikia kokios nors institucijos, kuri galėtų tuos dokumentus perskaityti ir įvertinti.Tokiu būdu būtų galima išvengti daugelio problemų. Diskusijos dalyvių žodžiais, ne vieno konkurso sąlygos yra parašomos kuriai nors konkrečiai bendrovei, neretai galima net atpažinti kuriai.
 „Kokios velniavos prisigalvoja patys konkursų skelbėjai, kokių tik papildomų sąlygų jie neprisigalvoja, – stebėjosi A. Jaras. – Šį procesą reikėtų reglamentuoti.“
Jo pastebėjimu, griebiamasi ir kitokių triukų, siekiant, kad laimėtų tie, su kuriais susitarta iš anksto. Jeigu susidaro tokia situacija, kai laimėtoju tektų paskelbti kitą bendrovę, skelbiama, jog perkančioji organizacija neturi lėšų ir konkursas nutraukiamas.
„Visos institucijos stengiasi nuo savęs atstumti problemų, kilusių viešųjų pirkimų metu, nagrinėjimą, – dėmesį į dar vieną problemą atkreipė A. Jaras. –  Siūloma kreiptis į teismą. Ar žinote, ką reiškia įsivelti į teisminius nagrinėjimus, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose? Pirmiausiai pagarsėsi kaip skundikas, antra, nagrinėjimai tęsiasi metų metus. Turėtų būti koks nors arbitras, su kuriuo būtų galima aparti šias problemas ir bent dalį jų išspręsti iki baigiantis konkursui.“
Viešųjų pirkimų problemos, anot A. Jaro, yra labai gilios, todėl būtina apie tai kalbėti garsiai. Jeigu  nuo 10 iki 12 proc. pinigų, skirtų pirkti darbus ir paslaugas, patenka ne pagal paskirtį, nereikėtų stebėtis, jo žodžiais, iš kur Lietuvoje atsirado tiek milijonierių.
Pertekliniai reikalavimai kelia įtarimų
UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas DUMAŠIUS diskusijoje prabilo apie mažiausios kainos kriterijų. Daugelis užsakovų nesivadovauja rekomendacija šalinti iš konkurso bendroves, kurios pasiūlė neįprastai mažą kainą. Jeigu ši rekomendacija būtų įteisinta kaip įstatymas, tai būtų vienas žingsnis link skaidrumo, mano J. Dumašius. Užsakovai vengia problemų, nes pašalinus iš konkurso tokį dalyvį, prasideda teismai, kurie trunka ir 10, ir 12 mėnesių. „Dar viena teismų bėda – kai prašoma laikinųjų apsaugos priemonių, nereikia mokėti jokio mokesčio. Kur rasi geriau?“ – piktinosi J. Dumašius, pastebėdamas, kad laikotarpiu, kol vyksta teisminiai nagrinėjamai, prasideda ir užkulisiniai veiksmai – pralaimėjusieji ima šantažuoti laimėtoją. Toks šantažas neretai baigiasi derybomis su šantažuoju, nes laimėtojas, tąsydamasis po teismus, praranda laiką ir pinigus. J. Dumašiaus nuomone, nepagrįstų skundų ir laimėtojų šantažavimo sumažėtų, jei bendrovė, kuri kreipiasi į teismą, turėtų sumokėti mokestį. Pinigus galima būtų susigrąžinti tik įrodžius, kad skundas buvo pagrįstas.
J. Dumašius pritarė A. Jaro pastebėjimams dėl perteklinių reikalavimų, kurie nurodomi pirkimų sąlygose. Visi reikalavimai turėtų būti konkrečiai apibrėžti. Priešingu atveju, įrašius papildomų reikalavimų, sudaromos sąlygos laimėti iš anksto pasirinktai bendrovei. Jo žodžiais, tai nėra paprastas dalykas, tačiau tai būtų dar vienas žingsnis link skaidrumo.
J. Dumašius sakė turįs abejonių, ar atvejis, kai konkursas vyksta tiesioginių derybų būdu ir dar žodžiu, kuomet keturis konkursus iš šešių laimi paskutinė savo pasiūlymus pateikusi bendrovė, yra skaidrus. Vadovo žodžiais, negalima atmesti, kad galimai buvo pasinaudota kokiomis nors technologijomis, kad ir paprasčiausiai telefonu, kuris galėjo būti paliktas įjungtas.
UAB „Hidrostatyba“ ekonomikos ir ūkio administravimo direktorius Algirdas ŽUKAUSKAS taip pat akcentavo būtinybę konkretinti reikalavimus, kurie pateikiami konkursų sąlygose. Specialisto nuomone, įtarimų kelia ekonominio pajėgumo rodiklių reikalavimas: vieną kartą ta pati perkančioji organizacija naudoja vieną rodiklį, kitą kartą – kelis. Kai reikalavimuose išvardinamos net darbininkiškos specialybės, taip pat įtartina, nes galima lengvai atspėti, kas darė įtaką rengiant pirkimo dokumentus. „Dokumentus tikrina įvairios atsakingos institucijos, tačiau tokie reikalavimai vis tiek lieka“, – neslėpė nuostabos A. Žukauskas.
Agentūroms siūlo kurti privalomuosius reikalavimus
LSA prezidentas A. Šeštakauskas apgailestavo, kad kovo mėnesį įsigaliojus Viešųjų pirkimų pataisoms, VPT nebegali nagrinėti tiekėjų prašymų dėl pirkimo dokumentų reikalavimų atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymui. Šis faktas svarbus ir dėl to, kad įstatymo pataisų rengėjai neatsižvelgė į LSA reikalavimus agentūrų rekomendacijas konkursų sąlygoms įteisinti kaip privalomas.
Tokias privalomas rekomendacijas turi APVA. „Vandentvarkos ir atliekų projektai, kad gautų finansavimą, privalo vadovautis ir taikyti konkursuose APVA parengtus ir Agentūros tinklapiuose skelbiamus reikalavimus“, – sakė R. Andrejevienė, bet pažymėjo, kad šie reikalavimai neprilygsta įstatymui.  A. Šeštakausko nuomone, tai, kad privalomų rekomendacijų netaiko ir kitos agentūros, kaip Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), sudaro galimybes netinkamai parengti konkursų sąlygas ir dėl nežinojimo, ir sąmoningai siekiant kitokių interesų.
Nepasitenkinimų kyla ir dėl perteklinių reikalavimų, tačiau prie tokių, pačių statybininkų prašymu, yra prisidėjusi ir LSA.
„Kai į konkursus suvažiuodavo po 48 įmones, jūs patys prašėte ką nors daryti, todėl į rekomendacijas, kurias rengė LVPA, mes primygtinai siūlėme įtraukti tris ISO standartus, – sakė A. Šeštakauskas. –  Kai į sąlygas buvo įrašytas SA 8000, šį standartą tuo metu turėjo tik trys bendrovės. VPT konstatavo, kad tai yra perteklinis reikalavimas – jo atsisakyta. Tačiau šis standartas vis tiek kai kur įrašomas.“
UAB „Statikus“ projektų vadovas Paulius GURKŠNYS atkreipė dėmesį į kitą konkursų sąlygų pusę – nekonkrečius reikalavimus. Jis turi darbo Švedijoje, iš kurios buvo grįžęs tik prieš savaitę, patirties, teko praeiti ir lietuviškų viešųjų pirkimų kelius. Jo žodžiais, Lietuvoje fasadų projektus, kurie yra šios bendrovės veiklos sritis, sudaro vos keli puslapiai. Gi užsienyje apie projektą pradedama kalbėti ir jį projektuoti prieš trejus ketverius metus. Lietuvių specialistams kelia nuostabą, kai užsienyje minėtų dokumentų pateikiama ne puslapiais, o dėžėmis. Kai visa reglamentuota, vietos neskaidrumui nebelieka. Kai nėra tikslaus projekto, atsiranda galimybės interpretacijoms ir neskaidrumui. Konkursą laimėjus mažiausia kaina, daromi įvairūs pakeitimai, taip pat ir medžiagų. Tai tiesiogiai veikia kainą ir kokybę, trumpėja tarnavimo laikas – kenčia ir užsakovas, ir valstybė. 
Viešieji pirkimai vyksta labai blogai, bet, A. Šeštakausko žodžiais, kuriems pritarė diskusijos dalyviai, be jų būtų dar blogiau. „Kuo daugiau bus viešųjų pirkimų, tuo daugiau mūsų brolių išgyvens“, – sakė LSA prezidentas.
Įstatymu naudotis reikia norėti
UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidento Vitolio DEVOINIO vertinimu, dabartinis Viešųjų pirkimų įstatymas kuo toliau, tuo labiau tobulėja. Bet visa priklauso nuo to, kaip šiuo įrankiu naudojamasi. „Jeigu nori ką sužlugdyti, tai ir sužlugdys“, – pastebėjo V. Devoinis.
Kalbėdamas apie dokumentų šablonus, kuriuos parengė APVA, V. Devoinis pastebėjo, kad jie yra taisytini. Vienas tokių – agentūros nustatyti kriterijai dėl pretendentų darbų apimčių yra per maži. Tačiau jų didinti neleidžiama, nes neva tai ribotų konkurenciją. V. Devoinio nuomone, geriau jau konkurenciją riboti, negu gauti abejotiną kokybę iš bendrovės, kurios darbų apimtys, todėl ir galimybės yra per mažos milijoniniams projektams. Per mažų apimčių rezultatas, pasak V. Devoinio, projektai, kurie vis dar tebeprojektuojami nuo 2006 m.
V. Devoinis kritiškai pasisakė ir dėl bendrovių, kurios statybos darbus, laimėjusios konkursus, atlieka subrangos principu – nes jose yra tik direktorius, buhalteris ir kompiuteriai.
Diskusijos dalyviai pritarė V. Devoiniui pastebėdami, kad siekiant skaidrumo ir kokybės reikia pasirengti priimti ir nepopuliarius sprendimus.
Siūlo keisti mažiausios kainos sąvoką
Melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys SIVICKIS akcentavo problemas dėl pirkimų kainos. „Jeigu krizės sąlygomis galima mažinti pensijas, atlyginimus, kodėl negalėtume laikinai pakeisti ir Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnio dėl mažiausios kainos, – sakė K. Sivickis. – Gal dvejus trejus metus galima būtų taikyti nuostatą, kad neįprastai maža kaina gali būti laikoma kaina, kuri yra 15 proc. mažesnė nuo pateiktų pasiūlymų vidurkio, ir toks pasiūlymas yra atmetamas. Kai atsiras darbų, tos problemos išnyks savaime.“ Dabar, anot jo, konkursą gali tikėtis laimėti tik pasiūlęs perpus mažesnę kainą, negu ji turėtų būti. Tik tokios kainos rezultatas – nekokybiškai pastatyti objektai.
K. Sivickis pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas, įpareigojantis pagrįsti mažą kainą, yra geras, tačiau vargu, ar jis veikia, jeigu visi tokias kainas sugeba pagrįsti. Jo nuomone, reikėtų atitinkamoms institucijoms pasidomėti, už kiek mažą kainą pasiūliusi bendrovė pastatė objektą, kokias medžiagas naudojo, kokia darbų kokybė, ar buvo atlikti ir kokie projekto pakeitimai, kiek ir kaip mokėjo darbuotojams, koks laimėjusios konkursą bendrovės ir jos subrangovų darbo indėlis.
 „VPT pritariant, su statybininkais buvome susitarę, kad galima būtų parengti metodiką, kaip statybos sektoriui, taip pat ir projektavimo darbams, galima būtų pagrįsti mažą kainą. APVA pasiūlymų sulaukė tik iš melioratorių“, – pastebėjo APVA atstovė R. Andrejevienė.
Ne tik statybininkai, bet ir melioracijos bendrovės turi problemų dėl vėluojančių atsiskaitymų už darbus. Nors projektus administruojančios agentūros lėšas generaliniams rangovams perveda, tačiau subrangovai savo dalies nesulaukia, tenka pinigų reikalauti ir per teismus.
Melioratorių atstovas pritarė statybininkų minčiai, kad ginčus pirmiausiai vertėtų pabandyti spręsti ne teisme, kuris liktų kaip paskutinė galimybė, o, pavyzdžiui, VPT. Nepagrįsti pralaimėjusiųjų skundai, K. Sivickio žodžiais, prilygsta sabotažui. Melioratorių atstovui pritarė ir A. Jaras. Jo nuomone, situaciją galėtų keisti LSA Etikos komisija, tačiau, kaip tarstelėjo asociacijos prezidentas A. Šeštakauskas, per septynerius metus niekas į šią komisiją nesikreipė.

 

  
Vaidotas JAKŠTAS, VPT l. e. p. direktorius
Išgirdau daugelį dalykų, ką reikėtų padaryti VPT. Daugiausiai buvo kalbėta apie mažą kainą, konkursų reikalavimus, ginčus ir priežiūrą. Norint pakeisti situaciją, reikėtų politinių sprendimų, keisti įstatymus.
Kalbant apie mažiausią kainą, Ūkio ministerija yra pareiškusi, kad spaudimo mažiausiai kainai atsisakyti neketina. Automatiškai atmetinėti kainas, kurios yra tam tikru procentu mažesnės negu vidutiniškai pasiūlytos, mano nuomone, neracionalu. Išeitis galėtų būti neįprastai mažos kainos pagrindimas. Mes kviečiame visus partnerius siūlyti, kaip ją pagrįsti, ko iš konkurso dalyvio turi pareikalauti pirkėjas.
Bendradarbiaudami su LSA, nustatėme kvalifikacijos reikalavimus, kurie yra VPT patvirtintose rekomendacijose. Šios rekomendacijos gali būti koreguojamos, pildomos, atsižvelgiant į rinkos pokyčius, svarbu pasiekti sutarimą su visais rinkos dalyviais. Laukiame ir daugiau kvalifikuotų pasiūlymų, kurie leistų sukurti tinkamai veikiantį viešųjų pirkimų instrumentą.
Ūkio ministerija nesirengia artimiausiu metu keisti Viešųjų pirkimų įstatymo, tačiau kelias diskusijoms ir siūlymams – visuomet atviras.

Algirdas ŽUKAUSKAS, UAB „Hidrostatyba“ ekonomikos ir ūkio administravimo direktorius
Kadangi nuo ryto iki vakaro dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, klausiu: kada statybų versle pasirodys nusikalstamos struktūros, nes tam yra sudarytos visos prielaidos. Mes matome, kaip vyksta įmonių steigimas ir atestavimas, kur  gali dalyvauti bet kas; kainas galima teikti bet kokias, net ir labai mažas; teismai vyksta metų metais. Kol kas pasigirsta tik švelnių raginimų pasitraukti iš konkursų, bet kada nors tokios formos gali būti panaudotos ir verslo reketavimui. Pavyzdžiui, reikalaujant sumokėti už tai, kad pasitrauktų tas, kuris siūlo labai mažas kainas. Sąlygos tam sudarytos, nes mes tik pakalbame, kad reikia kažką daryti, ir viskas. Įvairios institucijos atsako, kad nieko nebus daroma.
Tokios schemos iš principo naudojamos Italijoje. Mūsų valstybė ir verslas turi pagalvoti, ar pas mus jos taip pat nebus pradėtos taikyti.

 Jonas DUMAŠIUS, UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas
Pirmiausia, maža kaina iššaukia socialinių problemų, nes nemokami atlyginimai, mokesčiai. Antra, teismai turėtų keisti nuostatą dėl skundų, kad šios nereikalingos diskusijos pasibaigtų. Jeigu valstybė neįgali spręsti tokių rimtų problemų, tą turime daryti mes – ir siūlydami, ir reikalaudami. Neskaidriems viešiesiems pirkimams reikia uždaryti duris – kartais ir priimant nepopuliarius sprendimus. Jeigu mes to nedarysime, nėra ko ir kalbėti apie skaidrumą.
Dabar konkursai laimimi teismo salėse. Arba jie skelbiami iš naujo –  vėlgi teismų sprendimu.

Alfonsas JARAS, AB „Montuotojas“ generalinis direktorius
Žiniasklaidoje aptikau mintį, kad konkursus skelbiančias organizacijas, ypač savivaldybes, galima aptverti spygliuota viela, nes iš karto pataikysi į tašką. Mes taip pat turime karčios patirties. Dėl savo gobšumo žmonės atsiduria Lukiškėse. Todėl esu įsitikinęs, kad turi būti suaktyvinta viešųjų pirkimų prevencija. Galimybė nusikalsti, mano nuomone, užprogramuota konkurso sąlygose.
Mes, visą amžių dirbę statybos šakoje, įmonės, kurios turi senas ir tvirtas tradicijas, kuriose nėra nei vokelių, nei finansinių pažeidimų, turėtume suaktyvinti savo veiklą, imtis iniciatyvos keisti situaciją.
Palaikau kolegas, kurie sako, jog dėl to nukenčia ir valstybė, nes pinigų netenka ne tik verslas, bet ir valstybės biudžetas.

 Adakras ŠEŠTAKAUSKAS, LSA prezidentas
Mums reikia belstis tol, kol bus atidaryta. Eisime ne po vieną, eisime kelios asociacijos ir bandysime pasiekti, kad situacija pasikeistų.

Kazys SIVICKIS, Melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas
Mes visi suinteresuoti, kad statybos sektorius išliktų tikras, kad jo nepakeistų fiktyvios firmos, kad statybos būtų kokybiškos ir vyktų tvarkingai, kad nekentėtų nei statybos sektoriaus žmonės, nei valstybė. Turbūt niekas nepaskaičiavo, kiek praranda valstybė, kai tokia betvarkė vyksta viešuosiuose pirkimuose. Patiriami didžiuliai nuostoliai.
Jeigu mes nieko nedarysime, statybos sektorius ims merdėti, mes labai atsiliksime nuo ES statybos įmonių. Gali ateiti laikas, kai Lietuvoje statys užsienio įmonės, o mūsų žmonės išvažiuos dirbti į užsienį eiliniais darbininkais. Mes turime atsistoti ant kojų.

 

Justino Černiausko nuotr.