Gyventojai apšiltinę savo daugiabučius apčiuopiamą ekonominę naudą junta tik šildymo sezono metu. Tačiau modernizuojant daugiabutį galima pagerinti ne tik sienų termoizoliacines savybes, bet ir sukurti naują gyvenimo kokybę.

Ne tokie ir prasti senieji namai

Ne vienas architektas ir statybininkas privačiuose pokalbiuose pripažįsta, jog kai kurie per statybų bumą pastatyti nauji ekonominės klasės daugiabučiai kokybe senųjų nelenkia, o kartais ir atsilieka. Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektė Sigita Dagelienė mano, jog vieni iš senųjų namų trūkumų – mažos virtuvės bei vonios kambariai ir siauri balkonai. „Vilniaus planas“ parengė kelių senų serijinių daugiabučių tipinius atnaujinimo projektus. Atnaujinimo projektų variantuose  siūloma padidinti balkonus ir virtuves, svetaines sujungti su virtuvėmis  ir turėti ne blogesnį butą nei naujos statybos name. Juolab, kad, kaip sako architektė, visuose senųjų daugiabučių butuose yra gana erdvūs miegamieji – mažesnių kaip 12 kv. m ploto nėra. Dabar naujos statybos namuose tokie  retai projektuojami.

Jos nuomone, sumodernintas ir apšiltintas butas sename daugiabutyje tikrai būtų ne prastesnis nei naujame name, o erdvūs kiemai, palyginti su naujųjų kvartalų ankštumu, žinoma, jei tuo pačiu būtų sutvarkytas ir automobilių parkavimas, suteiktų senam namui dar daugiau patrauklumo.

Dar vienas motyvas, galintis paskatinti apsispręsti imtis renovacijos – tai senųjų daugiabučių rajonų lokacija mieste. Daugelis jų jau seniai tapo prestižiniais – tai Antakalnis, Žirmūnai, Karoliniškės, Lazdynai ir t.t.

Pačių seniausių blokinių projektai

Pirmasis stambiaplokštis gyvenamasis namas Lietuvoje buvo pastatytas 1959 metais, Vilniuje, Naugarduko ir Vytenio gatvių rajone. Šie 1605 serijos namai liaudyje vadinami „chruščiovkomis“, ir iki šiol specialstai nesutaria, ar juos verta modernizuoti, gal paprasčiau būtų nugriauti, nes daugelis labai jau nudėvėti.

Apie 1960 metus pirmųjų 1605 serijos stambiaplokščių pagrindu buvo parengti penkiaaukščių projektai, kurie pažymėti 1-464 numeriu. Dar vėliau šiek tiek pakeitus šį projektą Žirmūnuose imta statyti 1-464A tipo namus, prie tipinio projekto namo numerio pridėtos raidės LT. Seriją sudarė 4, 6 ir 8 sekcijų penkiaaukščiai gyvenamieji namai.

Dar po metų kitų rusiški projektai imti tobulinti Lietuvoje, tuometiniame Miestų statybos projektavimo institute. Jų žymėjimui paliktas senas 1-464 serijos pavadinimas pridedant raides LI.

Seriją sudarė 12 tipų penkiaaukščiai ir 4 tipų devynaukščiai gyvenamieji namai. Daugiausia jų buvo pastatyta Lazdynuose, Rinktinės, Tuskulėnų, Šeimyniškių gatvėse, po to jais buvo užstatytos Karolininiškės, Viršuliškės.

Vilniaus savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistai pradėję rengti tipinius daugiabučių atnaujinimo projektus savo darbą pradėjo būtent nuo 1-464A, 1-464LT, 1-464LI serijos namų, kurie sudaro daugumą Vilniaus Žirmūnų, Lazdynų, Karoliniškių, Viršuliškių mikrorajonų gyvenamųjų pastatų.

Kas sudaro tipinį modernizavimo projektą?

Tipinį minėtų serijų daugiabučio atnaujinimo projekto paketą sudaro pilnos sudėties techninis projektas, įskaitant ir sąmatinę dalį, darbų apimtis - tai sienų ir stogo apšiltinimo, balkonų atnaujinimo bei įstiklinimo, inžinerinių dalių, tokių kaip šilumos punkto bei visos šildymo sistemos rekonstrukcija keičiant vienvamzdę sistemą į dvivamzdę ir kt. bei absoliučiai visų mazgų, kurių gali prireikti modernizuojant namą, detalizacija. Visiems tipiniams projektams jau yra atliktos ir bendrosios ekspertizės. Tačiau, kaip sako S. Dagelienė, kiekvienas namas, net ir pastatytas pagal tipinį projektą, yra unikalus – pavyzdžiui, skirtinga balkonų konstrukcija bei geometrija. Be to, visų namų sienų plokštės pagamintos bei sumontuotos su daliniais nukrypimais, jau nekalbant apie skirtingą jų nusidėvėjimo laipsnį, per ilgą serijinio projekto gyvavimą šiek tiek keitėsi ir patys tipiniai projektai – tai labai matosi analizuojant balkonų ir prieangių sprendinius. Dėl šių priežasčių, netgi paėmus tipinį projektą, jį konkrečiam namui galima pritaikyti tik maždaug 70-čia proc. Tačiau ir tokiu atveju atitinkamai atpinga projekto parengimas.

1-464A serijos namų vidaus perplanavimo variantai

„Daugelis žmonių klausinėja, kaip būtų galima išgriauti vieną ar kitą sieną. Kai tai daroma stichiškai, neįvertinus stambiaplokščio pastato konstrukcinės sąrangos, tai gali būti pavojinga ir netgi sukelti avarines situacijas. Stambiaplokščiame name negalima ištisai pašalinti sienų, nes pertvarų čia nėra – visos sienos yra laikančiosios. Todėl, rengiant modernizavimo projektą, konstruktoriai apskaičiavo, kur ir kokio pločio angas sienose  galima išpjauti“, - sako „Vilniaus plano“ architektė S. Dagelienė.

SĮ „Vilniaus planas“ architektai Sigita ir Saulius Dageliai, išanalizavę 1-464A serijos namų ypatybes, pasiūlė tris modernizavimo variantus. Konstrukcinius pasiūlymus šios serijos namams modernizuoti pateikė konstruktoriai dr. Č. Ignatavičius ir inž. V. Zubrus.

Pirmajame variante (M1) gyventojams rekomenduojama atlikti tik būtiniausius atnaujinimo darbus – pakeisti langus ir lauko duris, apšiltinti fasadus ir stogus, o senus 85 cm pločio balkonus keisti 138 cm pločio įstiklintomis lodžijomis. Taip pat siūloma atnaujinti pastatų vidaus magistralinius inžinerinius tinklus, padidinti elektros galingumus bei pakeisti pastatų įėjimus, atsisakant tiek fiziškai, tiek ir morališkai nusidėvėjusių elementų. Balkonus keičiant praplatintomis lodžijomis, padidėtų tik namo bendrasis plotas. Šiame variante nenumatoma daryti butų išplanavimo pakeitimų. Pavyzdžiui, 100 butų gyvenamajame name bendrasis plotas šiuo atveju padidėtų apie 10 proc.

Antrajame variante (M2) be jau minėtų pakeitimų siūlomi ir butų išplanavimo patobulinimai, papildomai padidinant visų butų virtuves, o kampiniuose 3-jų kambarių butuose – ir miegamuosius. Šiame variante visi balkonai taip pat keičiami praplatintomis lodžijomis, o prie virtuvių iš lauko pristatomi erkeriai. Išplėtus virtuves ir miegamuosius padidėja ne tik bendrasis, bet ir gyvenamasis butų plotas. Pavyzdžiui, 100 butų name po modernizacimo jo bendrasis plotas didėja  apie 20 proc.

Trečiajame variante (M3) įgyvendinus pirmajame ir antrajame variante siūlomus pakeitimus, papildomai rekomenduojama pirmo aukšto butams jų grindų lygyje įrengti atskiras terasas-kiemelius. Modernizuotuose namuose taip pat suprojektuoti pandusai bei laiptai su turėklais iki pirmojo  aukšto pritaikyti žmonėms su negalia.

1-464LI serija

„Žirmūnuose balkonai išsikišę, o Lazdynuose lodžijos yra viename tūryje su namu. Įstiklinti ir apšiltinti jie pasidaro pernelyg siauri,  ir dėl jų konstrukcijos ypatumų praplėsti lodžijas būtų brangu. Todėl pasiūlėme jas įstiklinti stacionariai ir padidinti kambarių plotą – t.y. išimti palanginę sienos dalį ir įstiklintos lodžijos sąskaita padidinti kambario plotą.

Virtuvės darbastalio ilgis – taip pat itin aktuali problema šiuolaikinėms šeimoms, turinčioms daug buitinės technikos. Išanalizavus 1-464LI serijos namų ypatybes, siūlomi du modernizavimo variantai“, - komentuoja architektė S. Dagelienė. Konstrukcinius pasiūlymus 1-464LI serijos namams modernizuoti pateikė konstruktoriai A. Ledichova ir inž. V. Zubrus.

Pirmajame variante (M1) be standartinio šiltinimo paketo gyventojams rekomenduojama senas lodžijas įstiklinti stiklo paketais ir lodžijų sąskaita praplėsti kambarius. Taip pat siūloma atnaujinti pastatų įėjimus – juos pakeičiant įstiklintais prieangiais. Padidinus kambarius įstiklintomis lodžijomis padidėtų tiek namo gyvenamasis, tiek ir bendrasis plotas. Pastato konstruktoriai pasiūlė galimybę iškirsti angą vidinėje sienoje ir taip virtuves sujungti su svetaine. Numatyta galimybė padidinti vonias. Siūlomi virtuvės išplanavimo pagerinimai - paaukštinama palangė, kad po ja galima būtų įrengti papildomą darbastalį.

Antruojajame variante (M2) be jau minėtų pakeitimų siūlomi ir butų išplanavimo patobulinimai, papildomai padidinant dvipusių butų virtuves bei svetaines. Įstiklinus lodžijas ir jas prijungus prie kambarių bei išplėtus virtuves ir svetaines, dar daugiau padidėtų tiek namo gyvenamasis, tiek ir bendrasis plotas.

Žirmūnų ir Lazdynų devynaukščiai

Lazdynų ir Žirmūnų devynaukščiuose balkonų sujungti su vidaus erdve dėl priešgaisrinių reikalavimų negalima, tad siūloma juos šiek tiek platinti (nuo sienos iki balkono atitvaros – 1,20 m) ir  apšiltinti bei įstiklinti. Tačiau perplanuoti butus (virtuves sujungti su svetainėmis ir pasisidinti vonias) galimybė yra.

S. Dagelienės nuomone, virtuvės padidinimas, kai platinami visi namo balkonai, modernizavimą pabrangina visai nedaug, kadangi jis atliekamas vientisoje konstrukcinėje sistemoje analogiškoje balkonų platinimui, bet pasiryžus galima tikėtis gerokai padidėjusio komforto. Pavyzdžiui, Žirmūnų stambiaplokščiuose, didinant balkonus ir kartu praplečiant virtuves pristatomais erkeriais, buto vieno kvadratinio metro rekonstrukcijos kainą padidino tik apie 80 litų, lyginant su kaina be virtuvių praplėtimo.

S. Dagelienė pasakojo, jog atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad senųjų daugiabučių gyventojams patraukliausia yra turėti lodžiją ar kiemelį. Pastaruosius irgi siūlyta įrengti, tačiau prielaida šiai idėjai realizuoti – būtinybė suformuoti žemės sklypus prie daugiabučių.