Ką rinktis – gyventi aptriušusiame daugiabutyje ir mokėti 350 litų už dviejų kambarių buto šildymą, ar gyventi gražesniame name, šiltesniame bute ir mokėti 200 litų už šildymą ir 150 litų paskolos įmoką? Vargu ar būtų besirenkančių pirmąjį variantą.
Veikiantys faktoriai
Atrodytų, argumentams už modernizavimą surastas svarus koziris – kad už paskolą ir šildymą neteks mokėti daugiau nei kainuotų šildymas nemodernizuotame name. Tačiau kol kas jis menkai veikia, modernizavimas beveik nejuda. Tiesa, nuo naujojo daugiabučių atnaujinimo finansinio modelio ir teisės aktų priėmimo praėjo dar labai nedaug laiko.
Kai 2005 m. buvo pradėta būsto atnaujinimo programa ir kurį laiką buvo kompensuojama iš pradžių 30, vėliau – 50 proc. modernizavimo išlaidų, niekas išsyk masiškai nepuolė teikti projektų. Tačiau kai 50 proc. subsidijavimas buvo atšauktas, kilo šurmulys ir nepasitenkinimas. Tai rodo, kad modernizavimo procese veikia didelė vartotojų inercija.
Prasidėjus ekonominei krizei, nedarbui ir netikrumui dėl rytojaus, modernizavimas sustojo, meškos paslaugą padarė daugiabučių modernizavimo procese iškylantys neskaidrūs sandoriai, viešas valdžios atstovų rūpinimasis ne dideliais sunaudojamos šilumos energijos kiekiais ir gyventojų mokesčiais, o statybininkų užimtumu.
Taigi prie natūralios vartotojų inercijos prisidėjo kiti modernizavimui nepalankūs faktoriai: sunki ekonominė situacija, nepasitikėjimas valstybe dėl menko proceso skaidrumo, sąlygų kaitaliojimo, bankų atsargumas.
Tačiau ekonominė krizė ilgainiui baigsis, gyventojų inercija turi tendenciją mažėti, vadinasi, dabar reikia ilgam laikui išlaikyti pastovias modernizavimo sąlygas bei nustatytą finasavimo modelį ir, svarbiausia – išvengti korupcijos, tai yra vartotojai turi matyti pastovumą, o valstybė – įgyti jų pasitikėjimą. Jeigu valstybės parama ir nustatytos finasinio modelio sąlygos nebus keičiamos, jeigu bent dauguma sandorių bus skaidrūs, po dvejų trejų metų daugiabučių atnaujinimas visoje Lietuvoje turėtų tapti masiniu reiškiniu. Nes pernelyg daug argumentų „už“, kad žmonės jų nesuprastų – šiltesnis gyvenimas, estetiška aplinka, saugumas, padidėjusi butų vertė.
Finansinis modelis ir šaltiniai
Nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. galioja naujas finasinis daugiabučių modernizavimo modelis. Pagal jį valstybės parama bus teikiama per;
· lengvatinius kreditus – ilgalaikė paskola daugiabučiui atnaujinti išduodama taikant ne didesnes kaip 3 proc. nustatytas metines palūkanas fiksuotas per visą kredito laikotarpį;
· kompensacijas – gyventojams bus kompensuojama 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus, jeigu pagal modernizavimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, o skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos 20 proc.
Pasiekus C energinio efektyvumo klasę ir sutaupius ne mažiau kaip 20 proc. energijos, kompensuojama 15 proc. energiją taupančių priemonių investicijų sumos.
Nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems pagal Socialinės piniginės paramos įstatymą priklauso kompensacijos už šildymą, valstybė kompensuos visas su būsto atnaujinimu susijusias išlaidas.
Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių:
· Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą;
· valstybės lėšos;
· gyventojų lėšos.
Savo ruožtu Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyva buvo sukurtas Jessica (angl. Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas) fondas, iš kurio atrinktiems bankams lengvatinėmis sąlygomis skolinama daugiabučių atnaujinimo programai finansuoti. Europos investicijų bankas Lietuvoje konkurso būdu atrinko SEB, SWED BANK, PAREX. Šiemt iš Jessica fondo per bankus ketinama paskirstyti 54 mln eurų (186,3 mln litų).
Gyventojų įmokos
Kaip minėta, valstybės parama namus atnaujinančių gyventojų bendrijas pasieks per legvatinius kreditus, projekto ir statybos techninės priežiūros dalinį finansavimą, valstybės paramą nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims, kurie dabar gauna kompensacijas už šildymą. Kitą dalį modernizavimo kaštų turės apmokėti gyventojai. Nustatant jų didžiausią mėnesinių įmokų dydį buvo išskirti du modernizavimo etapai:
1. Lėšų kaupimas projektui parengti ir administruoti, draudimo ir kredito palūkanoms apmokėti iki projekto įgyvendinimo pabaigos.
2. Įmokos kreditui grąžinti ir palūkanoms apmokėti įgyvendinus projektą iki kredito grąžinimo termino pabaigos.
Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad įmokų dydis pirmojo etapo tikslams pasiekti neturi būti didesnė nei 5 proc. minimalios mėnesinės algos ir vidutinės senatvės pensijos dydžio per mėnesį arba 0,7 Lt/kv.m buto naudingojo ploto.
Didžiausia antrojo etapo mėnesinė įmoka skaičiuojama pagal specialią patvirtintą formulę (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 1725 „Dėl Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“)
Energijos sąnaudos ir sutaupymas skaičiuojami pagal projektinius duomenis. Sutaupymas priklauso nuo įgyvendinamų priemonių paketo.
Pavyzdžiui, jeigu įgyvendinamas priemonių paketas leidžia sutaupyti apie 50 proc. šiluminės energijos, mėnesinės įmokos tarifas neturėtų būti didesnis kaip 1,65 Lt/ kv. m.
I = ( 160 – 80) x 0,225 / 12 x1,1 = 1,65 Lt/ kv. m
Jeigu įgyvendinamas priemonių paketas leidžia sutaupyti apie 30 proc. energijos, mėnesinės įmokos tarifas neturėtų būti didesnės nei 1,05 Lt/ kv.m.
I= (160 -110) x 0,225 / 12 x 1,1 = 1,05 Lt/ kv. m
Baimės ir klausimai
Žinoma, pasikeitus įstatyminei bazei ir sistemai, daugiabučių bendrijų bei administruojančių organizacijų atstovams kyla daugybė klausimų. Ar įmokos formulėje kWh kiekis bus skaičiuojamas pagal skaitiklio parodymus ar pagal sertifikatą? Ar nesikeis šiluminės energijos kainos tarifas, fiksuotas projekto patvirtinimo dieną? Ar bus įmanoma išieškoti gyventojų skolas? Ar jas bus galima nukreipti į kitą gyventojų turtą? Kaip elgtis su kreditu parduodant butą, ar teks sumokėti visą kreditą?
Iki šiol atsargiai į naują daugiabučių modernizavimo modelį žiūri ir bankai – jie baiminasi rizikos, susijusios su gyventojų nemokumu, netobulais įstatymais – pagal dabar galiojančius įstatymus iš modernizacijai nepritarusio gyventojo nebus įmanoma išsireikalauti kredito dalies. Be to, anksčiau būsto paskolų draudimas prisiimdavo 100 proc. riziką už bendrijai išduotą kreditą, dabar – tik 80 proc. Kol kas klausimų daug ir, matyt, į daugelį jų atsakys praktika. Ir labai gali būti, kad atsitiks panašiai kaip su ankstesniais projektais, kai pusę investicijų finansavo valstybė – kas buvo pirmesnis, tas gudresnis.
Danutė Ramoškevičiūtė
„Statyk!“ archyvo nuotrauka | 
