Turbūt niekas nėra abejingas kaimo romantikai. Tik vieni matuojasi prancūzišką provansą, kiti amerikietišką country, treti mėgaujasi savuoju, lietuvišku kaimu vasarą ar per išeigines traukdami į prosenelių statytas arba pačių pirktas trobas. O štai Juras Žukas nutarė Vilniuje soduose esančiame sklype susikurti nedidelę kaimišką oazę.

Trauka senovės lietuvių gyvenimo būdui

Draugų vadinamas Jurgiu, Juras nemėgsta įmantrybių ir dirbtinumo. Nors ir užaugęs mieste, jis yra pakankamai ūkiškas žmogus. Tikra priešingybė mamai, tapytojai, vis svajojusiai įsirengti bute, miesto centre, galeriją. Tačiau mamai jis labiausiai ir turi būti dėkingas už dabartinę kaimo romantiką, nes mamos sodo sklype, kur dabar puikuojasi didžiulis rąstinis šeimos namas, anksčiau jaukiai glaudėsi iš kaimo atgabenta senovinė klėtis. Užleidusi centrinę poziciją gyvenamajam namui, klėtis, perkelta į sklypo pakraštį, arčiau miško, tapo smagia pirtimi ir kartu su rąstiniu namu sudaro tapybišką ansamblį.

Nors anksčiau gyveno pačiame Vilniaus miesto centre, Senamiestyje, Juras vis tiek svajojo apie nuosavą namą. Postūmis atsirado gausėjant šeimai.

„Bute, kuriame gyvenome, pradėjo trūkti vietos. Nors jis buvo jaukus ir šiltas, patogioje vietoje, tačiau noras išsikelti į užmiestį buvo didesnis. Senamiestis vargino mašinų grūstimis ir triukšmu. Čia turim ramybę ir erdvės. Jeigu būtume neturėję šio sklypo, manau, būtume dabar gyvenę prie kokio ežeriuko, tik, žinoma, ne taip arti Vilniaus“.

Rąstinį namą Juras teigia pasirinkęs jausdamas trauką senovės lietuvių gyvenimo būdui. Medis jam gerokai patrauklesnis už plytas ir blokelius. „Aišku, statyba iš blokelių paprastesnė, tačiau daugiau džiaugsmo teikia medinis namas“, – įsitikinęs Juras.

Tinkamo namo paieškos

„Ilgai sėdėjau tuometinėje Technikos bibliotekoje, ieškodamas įvairiuose leidiniuose namo, kuris būtų toks, kokio mums reikia. Peržiūrėjau galybę supernamų iš rąstų. Daugelis jų buvo man per dideli, kiti buvo vienaukščiai, tačiau nedideliame 12 arų sodo sklype reikėjo dviejų aukštų namo, su mansarda, kad ir name tilptume, ir dar liktų kiemo vaikams pažaisti. Taigi suradau, kas man patiko bei gerai įsipaišė į sklypą.“

Kiek daugiau teko pavargti, pritaikant namą šeimos poreikiams. Nors korektūrų būtų užtekę nedidelių, pasirinkti projektuotojai primygtinai siūlė Jurui įvairių naujoviškų patobulinimų, todėl su jais vos neišsiskyrė vidury darbų. „Bet kadangi nebebuvo laiko, tai pagalvojau, kad ką norėsiu, pakeisiu statybų metu ir tiek“, – neperkalbamas buvo Juras.

Namas šiltintas iš vidaus

Kadangi rąstiniai namai be papildomo šiltinimo neatitinka griežtų dabartinių statybos taisyklių reikalavimų šilumos laidumui ar varžai, juos reikia šiltinti iš vidaus ar išorės. Priešingu atveju per išorės sienas bus prarandama daug brangios šilumos. Šį klausimą Juras išsprendė atsižvelgdamas į estetinius sumetimus. „Nesinorėjo sujaukti namo išorės. O vidus su baltomis sienomis primena įprastus namus. Bet man nepatinka visiškai lygios sienos, todėl buvo klijuojami stiklo audinio tapetai su paprasčiausiu stambiu raštu“.

Konstrukcija, technologijos

Namo statybai panaudoti lietuviški 20 cm skersmens ir 12 metrų ilgio rąstai. Tokius rąstus teko rinkti iš visos Lietuvos. Kietojo kuro katilas pagamintas Tauragės meistrų. „Šis paprastas katilas šildo gerai, nors ir gamina nemažai smalos – per tą ekonomiškumą“, – sako Juras.

Namo pirmame aukšte, po akmens masės plytelėmis įrengtas grindų šildymas, kitur sumontuoti radiatoriai. Židinys naudojamas rudenį ir pavasarį, kai reikia įveikti drėgmę. Vanduo į namą tiekiamas iš gręžinio, tačiau yra geležingas, todėl teko papildomai statyti vandens filtrus.