Ne vienam vartotojui kyla klausimas, ar nėra būdų daugiabučių gyventojams pasprukti iš šilumą tiekiančių monopolijų glėbio? Ar nėra jokių alternatyvų, kad už šilumą tektų mokėti tik tiek, kiek iš tiesų ji kainuoja, o ne tiek, kiek į sąskaitas įrašo šilumos tiekėjai monopolistai? Tokių sprendimų yra. Tai įrodė Alytaus daugiabučio gyventojai, vieno iš jų iniciatyva kaip pagrindinį energijos šaltinį įsirengę šilumos siurblį „oras-vanduo“, o papildomam šildymui palikę centralizuotai tiekiamą šilumą. Jeigu tokių sprendimų atsirastų daugiau, ar šildymas daugiabučiuose neatpigtų?

Mišri šildymo sistema

„Iš tiesų dar kartą pasitvirtino taisyklė, jog viskas, kas genialu, yra paprasta“, – sako Vytautas Kazlauskas rodydamas į kondicionierių primenantį agregatą Alytaus daugiabučio laiptinės balkone. Ieškoti alternatyvios šildymo sistemos jį paskatino šilumos tiekėjų arogancija, anot vyriškio, pasireiškianti diktatu ir įsivaizdavimu, kad jie yra vieninteliai, nepakeičiami ir protingiausi.

„Mūsų atveju šilumos siurblys nėra vienintelis šilumos šaltinis, nes tuomet būtų reikėję kur kas didesnių investicijų. Mes įsirengėme mišrią sistemą: šilumos siurblio gaminamą šilumą papildo centralizuotai tiekiama šiluma. Tikimės, jog sutaupysime 30–50 proc. už šilumą mokamų pinigų. Jeigu sprendimų, kaip pasigaminti pigesnės šilumos, būtų ieškoma visuotinai ir juos remtų valstybė, jų atsirastų daugiau, įvairių ir pigesnių“, – įsitikinęs alytiškis.

Biurokratinės kliūtys

Iš pradžių autonominį šildymą V.Kazlauskas ketino įsirengti tik savo bute, tačiau apskaičiavo, kad investavus tą pačią pinigų sumą pigesne šiluma galėtų džiaugtis visų 19 butų namo gyventojai. Išdėstęs savo sumanymą daugiabučio bendrijai ir sulaukęs pritarimo, alytiškis ėmėsi įgyvendinti šią idėją. Deja, susidūrė su nemenkomis biurokratinėmis kliūtimis, nes valdininkai visiškai nesuprato, ko iš jų norima. „Pirmiausia Alytaus miesto savivaldybės administracijai įteikiau prašymą dėl projektavimo sąlygų įrengti šilumos siurblį sąvado išdavimo. Susidūriau su visišku nekompetentingumu ir įstatymų neišmanymu. Teko pačiam nagrinėti įstatymų peripetijas, statybos techninį reglamentą, siųsti raštus net į Prezidentūrą, Energetikos ministeriją ir kitas institucijas. Reikėjo parodyti valdininkams kelią, kuriuo reikia eiti diegiant mišrią šilumos sistemą daugiabutyje ir kartu nepažeisti įstatymų. Leidimo projektuoti išdavimas truko keletą mėnesių, nors tai buvo galima padaryti per 10 dienų“, – pasakojo V.Kazlauskas.

Šilumos siurblio šiluma – pagrindinė

Šilumą Alytaus centre esančiam daugiabučiui tiekia bendrovė „Litesko“, šilumos punktas jame buvo modernizuotas. Įrengiant šilumos siurblį buvo sumontuota nepriklausoma sistema, su centrinio šildymo sistema ją sieja tik bendras šilumokaitis. „Oras-vanduo“ siurblio sistemoje cirkuliuojantis vanduo pirmiausia perima šilumos siurblio tiekiamą šilumą, o jeigu jos nepakanka pagal nustatytą parametrą, automatiškai likusią dalį paima iš centrinės šildymo sistemos. Sumontuotas atskiras elektros skaitiklis, rodantis, kiek siurblys sunaudoja elektros energijos, ir šilumos apskaitos skaitiklis. Pastarųjų šilumos punkte yra du – vienas centrinės šildymo sistemos tiekiamai energijai fiksuoti, kitas – šilumos siurblio tiekiamai šilumai.

V. Kazlauskas patebi, kad jų daugiabučio stogas šlaitinis, todėl nebuvo galima išorinio siurblio bloko montuoti ant stogo. „Iš tiesų geriausia, kai siurblys montuojamas ant stogo, nes tuomet galima būtų jį naudoti kaip rekuperatorių ir patalpų šildymui išnaudoti vėdinimo sistemos išmetamo šilto oro šilumą.

Alytaus daugiabutyje dar nėra karšto vandens ruošimo talpos, bet ją gyventojai planuoja pastatyti ir tuomet vasarą šilumos siurblio gaminama šiluma bus galima ruošti karštą vandenį.

Ekonominė nauda

Šilumos siurblys Alytaus daugiabutyje pradėtas eksploatuoti praeitų metų lapkričio 1 d., jo įrengimą finansavo bendrovės „Ekoklima“, sumontavo UAB „Ulpas“. Anot V. Kazlausko, Nibe 14 kW galios siurblys (įskaičiuojant dar nepajungtą boilerį) ir montavimas kainavo apie 40 tūkst. litų. Bendrovės ir gyventojų susitarimu, už siurblį pastarieji dvejus metus mokės sutaupytos šilumos sąskaita. „Daugiabučių modernizavimo modelį, pagal kurį gyventojai už šildymą modernizuotame name nemokės daugiau nei nemodernizuotame, pritaikėme savo name“, – sako V. Kazlauskas, siurblio įrengimo iniciatorius ir energetikas-mėgėjas, kaip jis prisistato. Jo nuomone, šilumos siurblys „oras-vanduo“ daugiabučiuose duotų apčiuopiamesnę naudą nei sienų šiltinimas ir atsipirktų daug greičiau. Jis taip pat įsitikinęs, kad daugiabučių modernizavimas būtų kur kas patrauklesnis, jeigu investicijų grąža būtų greitesnė. Kadangi šilumos tiekėjai turi galimybę kelti kainas, jo nuomone, sienų šiltinimo nauda darosi dar mažesnė. Tik konkurencija ir alternatyvūs energijos šaltiniai (pvz., saulės kolektoriai ant plokščiųjų stogų) gali atpiginti šilumos ir karšto vandens kainas daugiabučiuose – įsitikinęs V. Kazlauskas.

Perduodant namo šildymui 1 kW šilumos sunaudojama nuo 0,4 kW elektros energijos. Siurblys gali veikti esant lauke ne daugiau 20 laipsnių šalčio. Šilumos siurblio galią alytiškis rinkosi minimalų atsižvelgdamas į metinį šilumos suvartojimą name – jo įsitikinimu, racionalus variantas, jeigu šilumos siurblys pagamina ketvirtadalį namui reikalingos šilumos. Tokiu atveju per 3–4 metus atsiperka didžioji dalis investicijų. „Teoriškai tokiam kaip mūsų namui – apie 1200 kv. m šildomo ploto, reikėjo statyti du siurblius, tuomet būtų gautas optimalus galingumo pasiskirstymas ir nauda būtų buvusi kur kas didesnė. Arba galima buvo rinktis galingesnį siurblį, tačiau toks ir kainuoja daugiau“, – sako V. Kazlauskas.

Esant lauke apie 10 laipsnių šilumos, šilumos siurblys tiekė į Alytaus daugiabučio butus pusę reikalingos šilumos. Per lapkričio mėnesį šilumos siurblys pagamino 8,1 MWh šilumos – pusę visos reikalingos 19 butų namui, gruodžio mėnesį – 7,3 MWh.

60 kv. m ploto buto šildymas lapkričio mėn. kainavo 61 litą,o  gruodžio mėn. 46 litus mažiau, palyginti su kaina, kurią būtų tekę mokėti už centralizuotą šildymą.

„Oras-vanduo“ šilumos siurblys  veikia iki  20 laipsnių šalčio ir per pačius speigus su juo jokių problemų nebuvo. Tačiau tokiomis sąlygomis jo naudingo veikimo koeficientas labai mažas - tik 1,8,  todėl mes nustatėme, kad  veiktų iki ne žemesnės nei 10 laipsnių šalčio lauko temperatūros.  Taip taupome siurblio darbo resursus. Be  to,  šilumos kaina būtų didesnė nei „ Litesko“ tiekiama.  Visas malonumas pasijus,  kai baigsis šalčiai ir vasarą nemokėdami centralizuotos šilumos tiekėjams turėsime karštą vandenį ir šiltus gyvatukus. Tada siurblio naudingo veikimo koeficientas bus iki  6, o  1 MWh  nekainuos ir 10 litų - tai yra maždaug  2,5 karto pigiau“, -  situaciją dėl šių metų sausio šalčių komentavo V. Kazlauskas.