Nors langų gamintojai vis gerina jų termoizoliacines savybes, ryškėja vartotojų tendencija pastatuose mažinti langų plotą. Tuo tarpu daugelis gamintojų atstovų tvirtina, kad didelių langų atsisakyti neverta, reikia rinktis šiltus.

Langų evoliucija ir revoliucija

Išleidžia 5 kartus daugiau šilumos

Lango šilumines ypatybes nusako šilumos perdavimo koeficientas U, kuriuo išreiškiamas šilumos, perduodamos per 1 kv. m ploto paviršių kiekis, esant 1 laipsnio temperatūrų skirtumui tarp skirtingų paviršių pusių.

SVARBU

Kuo mažesnė U reikšmė, tuo efektyviau stiklo paketas sulaiko šilumą.

Šiandien masinės gamybos plastikinių langų stiklo paketo šilumos perdavimo koeficiento vertė dažniausiai yra 1,4–1,5 W/(kv. m K), ji 5 ir daugiau kartų didesnė už kitų atitvarų normines šilumos perdavimo koeficientų vertes. Palyginkime: gyvenamųjų pastatų sienų U = 0,20 W/(kv.m K), stogų U = 0,16 W/(kv. m K). Suprantama, šių konstrukcijų izoliacija niekada nebus lygiavertė, bet...

„Manau, kad vitrininių langų era jau baigėsi. Taip, prabangiuose namuose, kurių savininkai neskaičiuoja išlaidų už šildymą, jų buvo ir bus, tačiau iš ekonominės klasės statinių jie trauksis. Kad ir kaip būtų tobulinamos technologijos, stiklas niekada neturės tokios šilumos perdavimo vertės kaip sienos konstrukcija. Ypač daug problemų šią žiemą turėjo tie, kurių nuosavose namuose yra didžiuliai langai ir vienintelis šilumos šaltinis – grindinis šildymas, kuris yra žematemperatūris ir staigiai jo didinti negalima, – pasakojo bendrovės „Norta“ komercijos direktorius Genadijus Murnikovas. – Lietuvoje yra per dideli temperatūros svyravimai, kad galima būtų normaliai šildytis grindimis, kurios įšyla palaipsniui. Jų temperatūrą, pavyzdžiui, iki 27 laipsnių, galima pakelti per 5 dienas. Tuo tarpu lauke temperatūra iki minus 25 nukrenta per kelias valandas“.

Lietuvos standartai neaukšti

Šiuo metu pagal Lietuvoje galiojantį STR 2.05.01:2005, gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų langų norminė šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti 1,6 W/(kv. m K), o už valstybės ar savivaldybių lėšas perkamų langų – 1,4 W/(kv. m K). Jeigu gyvenamųjų pastatų langų ir kitų skaidrių atitvarų plotas didesnis už 25 proc. pastato sienų ploto, skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficiento norminė vertė turi būti 1,3 W/(kv. m K). Palyginti su pasyviojo namo standartu (skirtingu įvairiose šalyse, Lietuvoje kol kas neoficialiu laikoma apie 0,8 W/ (kv.m K), aišku, kad pas mus reikalavimai langų šiluminei izoliacijai nėra aukšti.

Architektų nuomone, šiuolaikinis langas turi turėti mažų mažiausiai 3 stiklus ir ne didesnę nei 1,2 U vertę.

Keičia jau pakeistus

Bendrovės „Langų servisas“ direktorius Martynas Šublinskas teigia, jog tenka keisti prieš 7–8 metus įstatytus paprastus stiklo paketus. „Vietoj paprasto stiklo paketo įstatome stiklo paketą, užpildytą argono dujomis su vidiniu selektyviniu stiklu (stiklo storis 4 mm – 16 mm tarpas ir vėl 4 mm selektyvinis stiklas). Tokio stiklo paketo U vertė yra 1,1 W (kv.m K) ir gerokai didesnė nei senesnių langų“, – teigia bendrovės direktorius.

Kai kurie gamintojai bandė pagaminti langus, kurių varža beveik prilygsta sienos varžai – 2004 m. pradėtas gaminti stiklo paketas, kurio U vertė buvo 0,2 W/(kv. m K) , bet dėl didelės kainos mažai tikėtina, kad tokie artimiausiu metu bus gaminami ir naudojami masiškai.

Iš esmės lango šilumines savybes lemia stiklų skaičius pakete, selektyviniai stiklai ir argono dujos, taip pat atstumai tarp stiklų, rėmelio medžiaga bei kitos iš pirmo žvigsnio gan nežymios detalės.

Metalinė armuotė – šilumos tiltelis

Kaip pasakojo bendrovės „Skrema“ komercijos direktorius Vidmantas Marcinkevičius, jų įmonė specializuojasi langų individualiems namams gamyboje, todėl tiesiogiai bendraudami su užsakovais gerai žino tendencijas. „Prieš porą metų koncernas „Rehau“ pristatė visiškai naują ir analogų iki šiol neturintį gaminį – langų profilių sistemą Geneo. Profilio branduolyje yra sustiprinto pluošto audinys, kuris naudojamas lėktuvų gamyboje, „Formulės-1“ boliduose. Dėl šios medžiagos tvirtumo buvo atsisakyta metalinių armuočių, o tai savo ruožtu pašiltino profilius. Dabar Geneo profiliai yra vieni iš šilčiausių, jų izoliaciniai parametarai gali būti nuo 0,73 iki 1,1 W/ ( kv.m K)“, – sakė V. Marcinkevičius.

Gaminiai iš naujojo profilio yra tik 10–20 proc. brangesni už analogiškos komplektacijos gaminius iš 5 kamerų A klasės profilio. „Tačiau langai iš Geneo profilio yra vienas iš būdų su vienkartine investicija taupyti pinigus visą statinio eksploatavimo laikotarpį“, – tvirtina V. Marcinkevičius.

Matas Marcinkevičius, bendrovės „Statchema“ direktorius, sako, jog jų naudojamų Kommerling profilių gamintojai taip pat ieško būdų termoizoliacijai gerinti. „Naujausias gaminys – Kommerling 88 Plus. Ši sistema išsiskiria profilio pločiu – 88 mm, yra 7 kamerų, turi 3 tarpinių sistemą ir komplektuojama su 48–52 mm pločio stiklo paketais. Dėl šių profilio savybių išgaunama ypač aukšta lango U vertė – apie 0,8, o tai jau atitinka pasyviesiems namams taikomus kriterijus“.

Rėmai uždengti šiltalu

„Trys maži langai, savo plotu prilygstantys vienam dideliam, išleis daugiau šilumos nei vienas didelis, nes mažuose daugiau rėmų, daugiau sandūrų su angokraščiu – visa tai potencialūs šilumos tilteliai, – teigia Linas Kėvelaitis, bendrovės „Reynaers Vilnius“ direktorius. – Esant šiuolaikinėms technologijoms, rėmas bet kokiu atveju šaltesnis nei stiklo paketas. Kone pusę mažo lango ploto sudaro rėmas. Didesniame lange rėmas sudaro vos kelis procentus jo ploto. Renkantis langų dydį verta pagalvoti ir apie šį aspektą“.

Šveicarijoje, šiltesnėje nei mūsų šalyje, yra surašyti rekomendacinio pobūdžio normatyvai, kaip pasiekti kuo mažesnį lango šilumos perdavimo koeficientą. Viena iš tokių rekomendacijų – po pastato šiltinimo sluoksniu ir apdaila paslėpti rėmus. „Vien pridėjus porą trejetą centimetrų izoliacinio sluoksnio langų perimetru jau galima išlošti energijos. Šveicarijoje, kiek tik įmanoma technologiškai, stengiamasi su izoliacija iš išorės uždengti langų rėmus, kartu išsprendžiama teisinga lango padėtis apšiltinimo zonoje, pagerėja sandūra tarp lango ir angokraščio. Taip be didelių investicijų, tik pakeitus savo požiūrį į langų montavimo technologiją, temperatūrą vidiniame lango paviršiuje galima padidinti puse laipsnio (skaičiuota kai lauke yra -10, o viduje - +20 C)“, – aiškina „Reynaers“ atstovas. Beje, „Reynaers“ kompanija siūlo naudoti aliuminio langus su paslėpta varčia, t. y. iš lauko pusės yra matomas tik lango rėmas ir jis šiuo atveju gali būti visiškai uždengiamas fasado izoliacinėmis medžiagomis.

Per didelius langus saulė daugiau prišildo

Kita vertus, kai šviečia saulė, per didelius langus patenka daug saulės šviesos ir šilumos – ir visa tai nemokamai! Projektuojant pastatus į tai atsižvelgiama, o projektuojant pasyviuosius namus net skaičiuojama, kiek juos gali prišildyti saulė. Todėl pasyviųjų namų langai turi būti projektuojami pietų pusėje, jie turi būti gerų izoliacinių savybių, U vertė ne daugiau kaip 0,8 W/ (kv. m K). Tiesa, vasarą tenka spręsti perkaitimo problemą – išorinėmis žaliuzėmis, stogeliais, langinėmis. Beje, Lietuvos architektūroje visiškai pamirštos langinės, kurios anksčiau buvo kone ant visų langų, o dabar galėtų padėto spręsti izoliacijos problemas.

„Pasvarstykime – turime daug nerenovuotų mokyklų, darželių, ligoninių, bibliotekų, kur ne tik daug kainuoja šiluma, bet žiemą ir normali temperatūra nepasiekiama. Ar darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos, senelių prieglaudos su dideliais (nes reikia daug šviesos) langais ir su šiuolaikiškais stiklo paketais, kurių U vertė apie 0,6 W/ (kv.m K), būtų negerai? Ar tokios investicijos neatsipirktų?“ – retoriškai klausia bendrovės „Schuco Lietuva“ atstovas Gintaras Korizna.

Šiltų langų požymiai

G. Korizna vardija, kad storesni, turintys daugiau oro kamerų profiliai (ne mediniai) ir daugiau tarpinių, stiklo paketai su 3 stiklais, su rėmeliais tarp stiklų ne iš aliuminio, bet iš plastiko – visa tai priemonės gerinančios termoizoliacines lango savybes. Šilumos nuostolius mažina teisingai parinktos medžiagos montuojant, teisingai suprojektuota lango vieta angoje, teisingai prie rėmo prijungtas šiltinimo sluoksnis ir, kaip ir bet kuriuo atveju statybose – darbo kultūra. Kurioje vietoje, kokiu atstumu angoje iš vidaus, kokiu iš išorės langai bus montuojami – visa tai langų montuotojai turėtų apskaičiuoti ir turėti pasiruošę brėžinius.

Vartotojai turėtų pasidomėti, ar langus montuojantys meistrai gali juos įstatyti pagal Langų gamintojų asociacijos nustatytas taisykles ST2491109.01.2008 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas.

Nors ne profesionalui sunku suprasti, ar iš tiesų meistrai tinkamai montuoja langus, tačiau vieną aspektą jie gali įvertinti gana nesunkiai.

SVARBU

Siūlė tarp angokraščio ir rėmo iš vidaus turi būti sandaresnė nei iš išorės. Tai reiškia, kad patalpos pusės siūlėje reikia suformuoti garų nepraleidžiantį sluoksnį, o išorinė siūlė turėtų būti tokia, kad garai iš vidaus nebūtų sulaikomi, bet neįleistų į siūlę vandens iš išorės. Bet kuri šlapia ar drėgna medžiaga yra prastesnis šilumos izoliatorius, šlapias angokraštis neretai yra ir pelėsio atsiradimo priežastis.

Apatinėje lango dalyje, kur iš vidaus montuojama vidinė palangė, o lauke paprastai skardinė lauko palangė, verta atkreipti dėmesį į šioje vietoje montuojamą polanginį profilį. Būtų geriau, jei jis būtų bent kelių oro kamerų. Ši vieta yra vienas iš silpniausių barjerų tarp vidaus ir išorės, todėl labai svarbi. Šiluma nuo po langu esančio radiatoriaus kyla iš karto į viršų, aplenkdama apatinę lango dalį, ir jei ta vieta šalta, tai patalpose esanti drėgmė gali čia kondensuotis.

Problemine vieta gali tapti kampu sujungti – kampiniai langai, kadangi šioje vietoje šalčio poveikis yra didesnis (fizika ta pati kaip ir sienos – šalčiausia jos vieta yra kampai). Langų jungiamųjų profilių galai viršuje ir apačioje turi būti uždengti, kad nepatektų šaltas oras.

Nuo šių metų pradžios į Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos rinką tiekiami langai turi būti paženklinti CE ženklu. Dokumentuose privalo būti įrašytas langų gamintojas, kad būtų nesunku nustatyti, kur langas pagamintas. Nuo šiol bet kuris langų pardavėjas privalo nurodyti, kas langus pagamino. Tai nėra nukreipta prieš langų negaminančius pardavėjus ar montuotojus, tiesiog gamintoją reikia nurodyti dėl kokybės garantijos, aiškumo vartotojui.

Danutė Ramoškevičiūtė

„Statyk!“ archyvo nuotraukos ir „Reynaers“ brėžiniai

EKSPERTO KOMENTARAS

Dr. Raimondas Bliūdžius, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas

Nėra vienareikšmio atsakymo į klausimą, ar vitrinos ir stiklo fasadai yra ekonomiški. Tai priklauso nuo to, ką laikysime ekonomiškumu. Jeigu kalbame apie galimus šilumos nuostolius, stiklo vitrinos ir fasadai nėra ekonomiškiausias sprendimas. Vitrina, arba stiklinė siena – tai skylė išeiti šilumai. Geriausias šiuolaikinis stiklo paketas su šilumą atspindinčia danga ir užpildytas argonu savo šilumine varža pagaliau prilygsta sovietinio namo sienai. Tačiau jeigu žmogus įsigijo brangų sklypą gražioje vietoje ar butą su pro langus atsiveriančiu puikiu vaizdu, kodėl jam statinyje neįrengus stiklo vitrinos? Vienas kitas papildomas šimtas litų, kuriuos teks pakloti už būsto šildymą, jam neturi didelės reikšmės. Kita vertus, per stiklo vitrinas ar sienas į vidų patenka saulės šilumos. Beveik niekas nesiima tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti statinių iš stiklo (ne)ekonomiškumo. Prieš madą, kaip ir prieš vėją, nepapūsi, nors Vakarų Europoje pasigirsta balsų, kad ši mada jau praeityje.