Rudenį Vilniuje esančioje Gulbinų individualių namų gyvenvietėje buvo baigtas statyti energetiniai ypač efektyvus, arba pasyvusis, namas. Kuo jis ypatingas? Palyginkime: Lietuvoje 1940–1980 m. statytame plytiniame name energijos sąnaudos šildymui yra apie 250–350 kWh/ kv. m per metus, pasyviajame – ne daugiau 15 kWh/kv.m per metus.

Ateityje – tik mažų energijos sąnaudų statiniai

Jau seniai aišku, kad problema yra ne šilumos kaina, o tai, kad jos suvartojame daug. To priežastis –blogai apšiltinti namai, kurie šildo ne patalpas, o orą lauke. Todėl pirmasis, labiausiai pagrįstas ir ilgalaikis būdas sumažinti išlaidas už šildymą – investuoti į būsto šiltinimą ir šilumos taupymą. Tai ypač aktualu naujai besistatantiems, nes Europos Sąjungoje po dešimties metų visi statiniai turės būti ne mažesnės nei A energinio naudingumo klasės – tai reiškia, kad žemesnės energijos klasės būstas rinkoje bus visai nepatrauklus ir nepaklausus.

Pasyviojo namo charakteristika

Pasyviuoju namu paprastai vadinamas toks būstas, kurio energijos poreikis yra itin mažas, jis sunaudoja jos daug mažiau nei standartinis namas. Pasyvieji namai paprastai neturi tradicinės šildymo sistemos. Energinis efektyvumas pasiekiamas padidinta pastato šilumos izoliacija, didesniu visų namo atitvarų sandarumu ir efektyvia rekuperacijos sistema.

Pasyviojo namo idėja paremta siekiu mažinti pastato energijos poreikį ir tuo pat metu ne tik išsaugoti, bet ir gerokai padidinti komfortabilų mikroklimatą viduje. Vokietijoje, Austrijoje ir kitose Europos šalyse pasyviųjų namų statytojai yra susibūrę į įvairias organizacijas, kurios rengia reglamentus, mokymus, skleidžia informaciją. Visuotinai sutarta pasyviuoju namu vadinti tik tokį statinį, kurio:

·         energijos sąnaudos šildymui – mažiau nei 15 kWh/kv. m per metus (tai atitinka apie 1, 6 kub. m dujų;

• oro pasikeitimo skaičius arba pastato sandarumas n₅₀ ≤ 0,6 l/h (esant 50 Pa slėgio skirtumui pastate pasikeičia ne daugiau kaip 0,6 oro tūrio per valandą);
• maksimalios metinės energijos sąnaudos šildymui, karšto vandens paruošimui, apšvietimui ir visiems buitiniams elektriniams prietaisams, perskaičiuotos į pirminę energiją, sudaro ne daugiau nei 120 kWh/kv. m.

Tiesa, Skandinavijos šalyse, priklausomai nuo vietovės, šildymui nustatytos kiek didesnės leistinos energijos sąnaudos – 20–30 kWh/ kv. m per metus.

Aplinkos ministerija ketina parengti Lietuvos klimatui pritaikytus pasyviojo namo standartus, keliolika Lietuvos įmonių jau susibūrė į Nacionalinę pasyvaus namo vystytojų asociaciją, kuri ateityje, matyt, skatins energetiškai efektyvių ir taupių namų statybą.

Taigi pagal Vakarų Europoje galiojančias normas pasyviojo namo šilumos nuostoliai privalo būti labai maži, jam nereikia tradicinės šildymo sistemos. Tokių namų konstrukcijose šilumą izoliuojantis sluoksnis paprastai yra storesnis už įprastų namų izoliaciją ir projektuojamas taip, kad nebūtų jokių šiluminių tiltelių tiek plokštumų sandūrose, tiek palei angokraščius – visas statinys tarsi apvelkamas kailiniais, o šiltinimo medžiaga sujungiama į vieną konstrukciją. Pasyviųjų namų langų, durų, sienų ir kitų atitvarų sandarumui keliami griežtesni reikalavimai nei įprastuose statiniuose.

Pasyvusis pastatas privalo būti ypač sandarus, taigi oro atnaujinimas (kaita, cirkuliacija) vyksta tik naudojant efektyvią rekuperacinę vėdinimo sistemą. O kadangi šviežias oras yra ne tik komforto sąlyga, bet ir sveiko gyvenimo būtinybė, gyvenamojo ploto ventiliavimas yra vienas iš pagrindinių pasyviųjų namų kokybės rodiklių. Negana to, rekuperacinės sistemos pagalba išmetamo oro šiluma gražinama atgal – taip jos sutaupoma labai daug.

Pirmosios kregždės Lietuvoje

Kadangi Lietuvoje iki šiol nebuvo jokios pasyviųjų namų statybos praktikos, grupė įmonių 2008 metų pradžioje susibūrė turėdamos tikslą konkrečiu pavyzdžiu parodyti, kad energiniai ypač efektyvų namą galima pastatyti įprastomis priemonėmis naudojant šiandien rinkoje esančias medžiagas, o tokį statinį eksploatuoti yra paprasta, nereikia jokių sudėtingų valdymo sistemų. Projekto iniciatorė – bendrovė „Paroc“, gaminanti šilumos izoliaciją iš akmens vatos Lietuvoje. Kuriant projektą buvo naudotasi pasyviojo namo reikalavimais iš „European Passive Houses“ – EPH („Europos pasyvūs namai“) programos, vykdomos pagal „Intelligent Energy Europe“ – IEE („Sumanios Europos energijos“) projektą (http://www.europeanpassivehouses.org). Lietuvoje pagal šiuos reikalavimus pasyvųjį namą suprojektavo bendrovė „Veikmės projektai“, statė UAB „Veikmė“. Projekto vadovas ir architektas Rytis Kripas pastebėjo, jog projektuojant tokį namą yra dalykų, kuriuos būtina itin kruopščiai išstudijuoti. Nors jie būtini projektuojant bet kokį pastatą, tačiau projektuojant pasyvųjį itin svarbūs. Anot jo, būtina:

• orientuoti sklype ir projektuoti pastatą taip, kad kuo daugiau saulės spindulių patektų per pastato langus, bet apsaugoti nuo saulės spindulių pertekliaus vasarą;
• išvengti šilumos tiltelių arba juos visai minimizuoti;
• užtikrinti pastato oro skverbties reikalavimus detaliai suprojektuojant visas pastato elementų jungtis ir jų sandarinimą;
• pastoviai veikianti aukšto naudingumo koeficiento rekuperacinė oro vėdinimo sistema – vienintelis oro aprūpinimo šaltinis, leidžiantis pasiekti pasyviojo namo energinį efektyvumą;
• kruopštūs, maksimaliai tikslūs ir detalizuoti energetinio balanso skaičiavimai, kurie padės parinkti tinkamų šiluminių charakteristikų lauko atitvarų konstrukcijas bei nustatyti reikalingus šildymo sistemos parametrus;
• pastatą projektuoti kaip visumą, orientuotą į galutinį rezultatą – energinį efektyvumą, o ne atskirų projekto dalių kratinį.

Šilumos nuostoliams sumažinti pasyviajame pastate svarbi kiekviena, iš pirmo žvilgsnio ne specialistui atrodanti menka detalė. Pavyzdžiui, Gulbinų name katilinę iš pradžių suprojektuotą namo viduje dėl dujų įrenginių eksploatavimo taisyklių reikalavimų teko perkelti į nešildomo garažo zoną, už namo termoizoliacinio apvalkalo.

Pasyviojo namo statyba yra jautri darbo kokybei ir statant neleistina jokia saviveikla, nukrypimai nuo techninio projekto. Architektūrinei pasyviojo pastato daliai papildomų reikalavimų ar suvaržymų nėra ir kūrybinis užsakovo polėkis bei architekto išmonė nevaržomi.

Beveik nereikia šildyti

Iš išorės pasyvusis namas Gulbinuose nė kiek nesiskiria nuo kitų gyvenvietės namų – paprastos minimalistinės architektūros, dideliais langais į pietus, šiaurinėje pusėje jie nedideli ir jų nedaug. Tiesa, akylesnė akis pastebi, kad nėra kamino – tai reiškia, kad viduje nėra židinio. Anot statytojų ir projektuotojų, židinio įrengimas sumažina pastato sandarumą arba jį reikia specialiai sandarinti, todėl vardan sandarumo židinio buvo atsisakyta. Namo sienos apšiltintos 350 mm storio termoizoliacinėmis akmens vatos plokštėmis, stogas – 500 mm. Dalis fasadų tinkuoti, kita dalis – vėdinamieji.

Namas originalus tuo, jog jam beveik visiškai nereikia aktyviai naudojamo šilumos šaltinio. Šiuo atveju labai svarbūs žodžiai „aktyviai“ ir „beveik“ – rezervinis šilumos šaltinis yra ir jis reikalingas, bet jo energijos naudojama labai mažai.

Kadangi į Gulbinų gyvenvietę atvestos dujos, kaip rezervinis šilumos šaltinis šiame name sumontuotas kondensacinis dujinis katilas su 50 litrų karšto vandens pašildytuvu. Name tik prie išorės sienų visu namo perimetru įrengtas grindų šildymas vandeniu, taip pat sanitarinėse patalpose, vonioje ir virtuvėje. Sanitarinėse patalpose sumontuoti kombinuoti gyvatukai – sezono metu jie šyla nuo šildymo sistemos, o ne sezono metu naudoja elektrą.

Gulbinų pasyviajame name sumontuoti prietaisai vidaus ir lauko temperatūrai bei santykiniam oro drėgniui matuoti. Pagal elektros ir dujų skaitiklių duomenis bus nustatomos šių energijos rūšių sąnaudos namo šildymui, karšto vandens paruošimui ir kitoms reikmėms. Dvejus metus nuo namo naudojimo pradžios Architektūros ir statybos instituto Šiluminės fizikos laboratorijos specialistai atliks šilumos naudojimo stebėseną ir analizuos gautus rezultatus.

Praeitų metų spalį buvo išmatuotas pastato sandarumas. Nustatyta oro apykaita, esant 50 Pa vidaus patalpų ir išorės oro slėgių skirtumui, buvo 0,39 karto per valandą. Pagal projektinius duomenis apskaičiuota pastato energinio naudingumo klasė – ji atitiko A klasę, atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U yra apie 0,1 W/kv. m K ( R ≈ 10 kv. m K/W), kiti parametrai pagal pasyviojo namo įvertinimo programos metodiką PHPP 2007 PHI-2007/1 irgi atitinka pasyviojo namo reikalavimus.

Pasaulyje pasyviuoju namu vieną ar kitą statinį priimta vadinti tik įvertinus jo pirminės energijos sąnaudas, kurios parodo, ar iš tiesų statinys naudoja mažai visų rūšių energijos. Gavus sertifikuojančių institucijų pažymas, kai kurių šalių vyriausybės tokių pastatų statytojams moka kompensacijas. Tiesa, kol kas nėra bendros nuomonės dėl pirminės energijos sąnaudų skaičiavimo metodikos.

Vakarų Europoje rezerviniu šilumos šaltiniu dažnai tampa biokuras arba kiti efektyvūs šilumos šaltiniai: gamtinės arba suskystintos dujos, centrinis šildymas.

Tačiau bet kurio pasyviojo namo pagrindiniu šilumos šaltiniu turi būti įrenginys, kuriame į patalpas tiekiamas oras šildomas iš patalpų šalinamu oru, papildomą šilumos kiekį suteikiant iš bet kokio šilumos šaltinio.

Šilumos sąnaudos pastatui šildyti taip pat sumažėja, kadangi įvertinama pro langus patenkanti saulės šiluma, jos išskiria namo gyventojai ir jų naudojami buitiniai prietaisai.

Vėdinimo sistema, langai, durys

Gulbinuose pastatyto namo vėdinimo ortakiai išvedžioti į visus kambarius, vidaus oro kokybė palaikoma mechanine vėdinimo sistema su didelio efektyvumo (75-80 proc.) šilumokaičiu. Name sumontuotas didelio naudingumo koeficiento rekuperatorius REC Temovex 400S-EC. Namo šildymo ir vėdinimo projektą parengė bendrovė „Balterma ir Ko“.

Specialūs pasyviesiems namams skirti langai ir lauko durys buvo pagaminti Vokietijoje. Langų rėmai mediniai (pušies medienos) su specialiai įlieta šilumos izoliacine medžiaga, 110 mm storio, iš vidaus lakuoti, iš išorės dažyti. Stiklo paketai – 3 stiklų, du iš jų – su selektyvine danga. Langų šilumos perdavimo koeficientas U apie 0,8 W/kv. m K (R ≈ 1,28 kv. m K/W).

Naudos

Skaičiuojant ekonominę pasyviojo namo naudą pripažįstama, kad pirminės investicijos statant tokį būstą yra kiek didesnės už tradicinio namo statybą: priklausomai nuo įrangos skaičiuojama, kad jie brangsta nuo 5 iki 15 proc. Gulbinų namo statytojai teigia, kad jis, palyginti su įprasto namo statyba, kartu su visa įranga kainavo maždaug 10 proc. brangiau.

Tačiau visi pabrėžia, kad investicijos ilgainiui atsiperka, nes pasyviojo namo išlaikymas ir eksploatacinės sąnaudos yra kur kas mažesnės už įprasto namo išlaikymą. Toks namas turi daug aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių naudos aspektų. Neabejotina ir tai, kad ir gyvenimas pasyviajame name įgauna nemažai privalumų. Palyginti su kitais panašaus tipo pastatais, pasyvusis namas yra kur kas ilgaamžiškesnis ir reikalauja mažiau priežiūros. Be to:

• nuolatinė nauda: Pagal pateiktus ES Tarybos duomenis, pagaminti naują elektros energijos kilovatvalandę kainuoja nuo 50 iki 400 proc. brangiau nei ją panaudoti taupiai ir efektyviai, pritaikant antrinio išmetamos energijos panaudojimo technologijas;
  • sumažinta CO₂ tarša: Vidutinio dydžio gyvenamasis namas per metus į atmosferą išmeta iki 6,000 kg CO₂. Gyvenant tokio pat dydžio pasyviajame name, atmosferos tarša sumažėja iki 2,100 kg CO₂ per metus;
  • triukšmo lygio mažinimas: Storesnės ir gerai apšiltintos atitvarinės konstrukcijos geriau apsaugo nuo išorės triukšmo, o tai paprasčiausiai reiškia tylesnius kambarius ir geresnį poilsį netoli triukšmo zonų esančiose vietose (eismas, vaikų žaidimo aikštelės, stadionai, pramonė ir pan.)

·         Mažos eksploatacinės išlaidos: pasyviojo namo eksploatacija nereikalauja papildomų investicijų. Pasyvusis namas sutaupo mažiausiai 75 proc. šildymui reikalingos energijos per metus.

·         Patrauklumas rinkoje: pagal dabar galiojančius reikalavimus savininkas, norėdamas parduoti savo būstą, turi pateikti pirkėjui statinio energinio naudingumo sertifikatą. Aukšta energinio naudingumo klasė ir mažos eksploatacinės sąnaudos pasyviajam būstui nekilnojamojo turto rinkoje suteikia daugiau patrauklumo. Jo pardavimo kaina iki 30 proc. didesnė už įprastinio namo kainą.

·         Mažiau techninės įrangos ir priežiūros: pasyviajame name nėra tradicinės šildymo sistemos, o kuo mažiau įrangos, tuo mažiau priežiūros ir gedimų.

·         Gyventojai turi nuolatinį šilumos komfortą: Mažos eksploatacinės išlaidos: tokio tipo namo eksploatacija nereikalauja papildomų investicijų.
• Mažos gyvenimo išlaidos: Energiškai efektyvios konstrukcijos leidžia pajusti realią ekonominę naudą jau nuo pat pirmos dienos. Pasyvusis namas sutaupo mažiausiai 75 proc. šildymui reikalingos energijos per metus.
• Energinio naudingumo sertifikatas: Savininkas, norėdamas parduoti savo būstą, ateityje turės pateikti pirkėjui energinio naudingumo sertifikatą. Aukšta klasė ir mažos eksploatacinės sąnaudos jūsų būstui suteiks daugiau patrauklumo nekilnojamojo turto rinkoje.
• Stabili vertė: Parduodant energiškai efektyvų namą, jo pardavimo kaina bus iki 30 proc. didesnė už įprastinio namo kainą.
• Projektavimo laisvė: Jokių brangiai kainuojančių papildomų reikalavimų ar suvaržymų architektūrinei pastato daliai nėra. Kūrybinis užsakovo polėkis ir architekto išmonė nevaržomos.
• Mažiau techninės įrangos: Pasyviajame name nėra atskiros šildymo sistemos. Reikalingą šilumos energijos kieką galima grąžinti šilumokaičio pagalba. 

·         Sukuriamos naujos darbo vietos, didinamas šalies vidaus produktas: įgyvendinant pasyvaus namo projektus 75 proc. padidėjusios statybų sumos teks vietinėms statybų kompanijoms, o 25 proc. – daugiausia vietiniams statybinių medžiagų gamintojams. Sukurtos naujos darbo vietos statybose paskatins plėtrą ir kitose srityse.
• Mažiau priklausomybės nuo importuojamų energinių resursų: Energiškai efektyvių būstų statyba lis sumažinti energetinių resursų naudojimą ir priklausomybę nuo išorinių žaliavų tiekėjų.

·          Nereikia šalti kojų ar kęsti skersvėjų, nes namas yra kruopščiai apšiltintas, jo konstrukciniai elementai ir jungtys sandarios, o šiluminiai tilteliai minimizuoti.

·         Gyventojai turi geresnės kokybės vidaus orą: grynas oras yra tiekiamas nuolatos, jis filtruojamas, todėl maksimaliai sumažintas negatyvus išorės poveikis.