Daugėja žmonių, kurie, pavargę nuo didmiesčio diktuojamo greito gyvenimo tempo, stengiasi kuo daugiau laisvalaikio praleisti gamtoje. Vienas iš populiariausių pasirinkimų – sodyba užmiestyje. Dažniausiai tai senas rąstinis namas, kurį reikia atnaujinti. Labiausiai laiko paveiktos būna sienos. Kaip jas restauruoti? Ką būtina žinoti?

Savi privalumai

Nesuklysime sakydami, kad rąstiniai namai be ramybę suteikiančio žavesio turi daugybę kitų privalumų. Kai kuriais aspektais jie lenkia net šiuolaikinės statybos būstus. Jie ekologiški ir jaukūs, pasižymi palyginti gera šilumine ir garso izoliacija.

Didžiausias rąstinio namo privalumas – „kvėpavimas“. Tokiam namui nereikalingos nei vėdinimo, nei kondicionavimo sistemos. Namuose laikosi optimalus drėgmės kiekis.

Reikalingas stabilus pagrindas

Prieš pradedant bet kokius rąstinių sienų tvarkymo darbus, būtina patikrinti pamatų būklę. Kadangi anksčiau buvo naudojamos paprastesnės statybinės medžiagos, senų pastatų pamatai dažnai būna silpni. Nors iš pirmo žvilgsnio vietomis ištrupėjęs pamatas gali pasirodyti palyginti tvirtas, nes namo apkrova į pamatą pasiskirsto visu rąsto ilgiu. Laikui bėgant ištrupėjęs pamatas gali visiškai suirti. Tokiu atveju sienos gali pradėti netolygiai „sėsti“, sukeldamos papildomų rūpesčių. Šiuo atveju galima pakėlus rąstus sutvirtinti pamatą,  jei pažeidimai nežymūs -  užtaisyti esamus įtrūkimus, arba dalimis atkasus pamatus juos sutvirtinti išliejant betono atramas.

SVARBU

Jei name medinės grindys, tvarkant pamatus, jas reikia pakelti ir įrengti vėdinamą tarpą. Esant nepakankamai ventiliacijai, dėl drėgmės grindyse gali atsirasti pelėsis.

Rąstai sensta

Dažniausiai pastate keli rąstai būna supuvę ar sutrūniję. Paprastai šie rąstai remiasi tiesiai į pamatus arba yra po palangėmis. Remontuojant pastatą juos būtina pakeisti.

Keičiant rąstus namo sienos kas 2-3 metrai per visą sienos aukštį suveržiamos metalinio kampuočio strypais, kad netekusios atramos neišvirstų. Po to rąstų siena – visa arba dalimis, pakeliama šiek tiek aukščiau numatyto aukščio. Reikia nepamiršti, kad rąstai paprastai būna nusėdę netolygiai, tad keliant į tai būtina atsižvelgti ir kelti nevienodu aukščiu.

Jei rąstai keičiami ir po langais, langų rėmai papildomai įtvirtinami arba visai išimami, jei langus planuojama irgi keisti.

Pamatiniai rąstai supūva dėl per pamatą iš žemės kylančios drėgmės, todėl keičiant rąstus, ant pamato būtina pakloti hidroizoliaciją.

Tik labai seni ar netinkamai prižiūrėti pastatai gali turėti visiškai supuvusias sienas, kurias būtina suręsti naujai. Nors idealus variantas - nauja rastinė siena, dažnai renkamasi pigesnė, lengvesnė ir paprastesnė alternatyva – karkasas.

Jeigu puvinys aptinkamas tik rąsto dalyje, viso jo nebūtina keisti. Tą vietą galima sutvarkyti išpjovus ir pakeitus nauju medienos intarpu arba užtaisant kita šilumą izoliuojančia medžiaga. Taip daryti negalima tais atvejais, kai tvarkomą zoną veikia kitų konstrukcijų apkrova. Tada reikėtų keisti visą rąstą.

Dar viena sienas ardanti priežastis – tiesioginiai saulės spinduliai. Dažnai tai neišvengiama problema. Dėl karščio keičiasi medienos struktūra ir rąstai pradeda dūlėti. Ilgainiui tokia siena praranda savo stiprumines savybes.

Plyšiai

Kitas etapas sutvarkius rąstų konstrukciją – plyšių apžiūra. Nuo siūlių sandarumo priklauso viso namo šiluminė varža. Sename name į tarpus tarp rąstų būna prikišta kiminų. Tai pelkinis augalas, puikiai sugeriantis drėgmę ar netgi kvapus. Jis sugeba sugerti 30 kartų daugiau vandens nei pats sveria. Dėl ore bei rąstuose esančios drėgmės augalai plečiasi tai patikimai užsandarindami ertmes. Deja, šiandien toks sandarinimo variantas negalimas, nes kiminai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Tačiau kiminai nesensta, todėl restauruojant sienas tuos pačius kiminus galima ir vėl naudoti. Dabar montavimo metu tarp rąstų ir sąsparose siūlių hermetizavimui klojamas izoliacinis sluoksnis iš lino pluošto, vilnos audinio arba specialiai sandarinimui skirtos akmens vatos. Yra medžiagų, primenančių cemento skiedinį. Šiuos skiedinius galima naudoti ne tik restauruojant senas sienas, bet ir montuojant naujas konstrukcijas.

SVARBU

Plyšiams tarp rąstų, kurie nebus uždengti apdaila, užtaisyti nereikėtų naudoti poliuretano putų. Sandarinimo putos nyksta nuo drėgmės bei tiesioginių saulės spindulių. Jeigu neketinate apkalti namo,  putų hermetikai tokiems darbams netinka.

Kartais mediena suskeldėja. Tai potenciali vieta medieną graužiantiems vabzdžiams veistis. Yra medžiagų, skirtų kaip tik tokioms vietoms taisyti. Jos įsiskverbia į medieną ir sukietėja. Tai produktai atsparūs drėgmei bei neleidžiantis veistis kenkėjams. Jie panaikina neigiamus dūlėjimo padarinius.

Stambiems plyšiams užtaisyti naudojami kitokios rūšies sandarikliai. Jie iš dalies primena paprastus statybose naudojamus silikoninius hermetikus. Sandarikliai plastiški ir prisitaiko prie medienos „vaikščiojimo“, o į patikimai užtaisytus plyšius nepatenka drėgmė.

Kosmetinis sienų remontas

Kartais, restauruojant seną pastatą, bandoma atnaujinti ne tik konstrukcijas bet ir fasadus. Svarbiausia tai padaryti nepakenkiant rąstų drėgmės bei oro apykaitos procesams. Nepatartina rąstų lakuoti ar dažyti, nebent specialiai tam skirtomis medžiagomis. Viena tokių – Rubio Monocoat Oil alyva, kurios molekulės susijungia su medienos celiuliozės pluoštu paviršiniame medienos sluoksnyje. Alyva įsigėrusi į medieną daro ją atsparią atsparią atmosferos poveikiui ir nesuformuoja oro nepraleidžiančios plėvelės. Dėl tokio celiuliozės jungimosi su alyva pobūdžio išgaunama ilgalaikė medienos apsauga.

Rąstų šlifavimas - nebrangus sienojų atnaujinimo metodas, tačiau lyginant su fasado dažymu reikalaujantis didesnių darbo sąnaudų. Kai kas šį būdą renkasi dėl ekologiškumo, paprastumo bei puikių rezultatų. Namas „atjaunėja“, tačiau tokį išorinį paviršių būtina apdoroti impregnantais ar specialia alyva. Apsauginis skystis susigeria į medieną, todėl ji išlieka natūrali, matosi tekstūra. Seniau namai nebūdavo tinkamai apsaugomi nuo kenkėjų ar puvinio (ypač statyti pokario metais), todėl jeigu ėmėtės renovacijos, būtinai ištaisykite šią klaidą.

Prekyboje yra nemažai medžiagų, kurias naudojant galima kosmetiškai atnaujinti sienas įdedant mažiau fizinio darbo. Nupurškus rąstus netoksiškais chemikalais mediena atgauna savo pradinę išvaizdą. Šios medžiagos padės panaikinti rąstų patamsėjimą ar nublukimą, įvairias dėmes bei sunaikins parazitus.

Impregnavimas

Drėgmė yra pagrindinė pelėsio bei grybelio atsiradimo rąstuose priežastis, todėl medinį namą būtina apdoroti antiseptikais. Medienos impregnavimas apsaugo nuo drėgmės, didiną jos atsparumą ultravioletiniams spinduliams bei atbaido vabzdžius, kurie įsikuria sienose ir jas ardydami skatina puvimą.

Apdorojant specialiais impregnantais ir antipirenais žymiai padidinamas medienos atsparumas ugniai nors rąstinių namų savininkai dažnai vengia tokių medžiagų. Tačiau  nors rąstai iš pažiūros gali atrodyti tvarkingi, nuo metų laikų kaitos, šildymo sistemos poveikio ar trūnijimo, mediena praranda savo fizines savybes ir darosi degesnė.

Geriausia sienas impregnuoti ne tik iš lauko, bet ir iš vidaus. Kuo geriau rąstai įgers impregnantą, tuo labiau bus apsaugoti. Statant naujus medinius namus konstrukcijų elementai antiseptikais apdorojami dar prieš juos surenkant. Remontuojant namą, apdoroti galima tik matomus paviršius, bet rezultatai nebus tokie geri.

SVARBU

Medieną galima apdoroti tik tokiomis medžiagomis, kurios leidžia jai „kvėpuoti“. Netinkami produktai medienos paviršiuje suformuoja orui nelaidų sluoksnį, kuris sutrikdo natūralius medienos difuzinius procesus. Kai vandens garai nepasišalina, mediena ima palengva pūti.

Šiuolaikines medžiagas naudoti patogu, jos suteikia medienai gražų atspalvį. Daugeliui patinka impregnantais apdorotos sienos ir jie tuo pačių atlieka dažų funkciją.

Šiltiniti nebūtina

Jeigu sodyba nėra nuolatinė gyvenamoji vieta, manyčiau, kad stegtis išgauti itin didelę šiluminę varžą, neverta. Jei rąstinės pastato sienos tvarkingos, papildomos šiluminės izoliacijos nereikia. Medienos šiluminė varža apytiksliai 10 kartų didesnė nei atitinkamo storio plytų mūro. Svarbu, kad sienos būtų sandarios.

Dėl neteisingai sumontuotos šiluminės izoliacijos rąstai gali pradėti pūti, nes sutrinka natūrali sienų ventiliacija, kuri ir užtikrina didelę dalį medinio namo komforto. Bet, jeigu manote, jog rąstų  varžos negana, tada sienas reiktų šiltinti tik iš išorės. Sienos išlyginamos medinio karkaso pagalba, o jo tarpus suklojama akmens vata. Apšiltinus ant viršaus klojama priešvėjinė plėvelė ir palikus oro tarpą kalama apdaila. Izoliacinių medžiagų storiai apskaičiuojami atsižvelgiant į esamų sienų storį ir šiluminę varžą.

Saulius Jokšas, KTU Statybos ir architektūros fakultetas