Ar pastebėjote, kad senos klėtys ar baldai, atrodytų, nei dažomi, nei impregnuojami, laikosi ganėtinai ilgai? Pasirodo, dėl nuoseklaus ir natūralaus paruošimo eksploatuojama mediena ilgai išlieka nepažeista. Ilgą ir natūralų medienos paruošimo procesą kompensuoja šiuolaikinės apsaugos priemonės. Tačiau jas rinktis verta apgalvotai, nes pardavėjų patarimai gali būti šališki.

Apsaugoti būtina

Grįžtame prie natūralumo, todėl tiek statyboje, tiek kurdami savo aplinką stengiamės naudoti kuo daugiau natūralios medienos: mediniai namai, terasos, balkonų turėklai, langinės, pavėsinės, pastogės, tiltai, lieptai, tvoros, galiausiai lauko baldai. Kad mediena, esanti lauke, išliktų tvirta ir jai nekenktų aplinka, neėstų įvairiausi vabzdžiai, negadintų UV spinduliai, reikia ją tinkamai prižiūrėti, o svarbiausia – laiku pasirūpinti apsauga.

Yra daugybė įvairiausių medienos apsaugos priemonių, kurios skiriasi sudėtimi. Vienos įsigeria ir natūraliai išryškina medienos grožį, kitos ją padengia skaidriu sluoksniu, trečios – visiškai ją paslepia, taip patikimai saugodamos nuo aplinkos poveikio. Medienai apsaugoti skirti impregnantai, alyvos, gruntai, kremai, dažyvės, dažai.

Tačiau kyla klausimas, kodėl močiučių mediniai baldai, pagaminti prieš kelis dešimtmečius, atrodytų, nebijo nei saulės, nei kinivarpų, nei kitų žalingų medienai poveikių. Ar mediena šiandien yra kitokia nei prieš 50 ir daugiau metų? Pasak UAB „Remmers Baltica“ pardavimų projektų valdytojo Justo Žviko, anksčiau mediena būdavo ruošiama atsakingai – pušys, eglės būdavo pirmiausia nusakinamos, tik paskui kertamos. Miško darbai vykdavo žiemą, kai medienos tankis didžiausias. Po to medieną apie 3–4 metus džiovindavo natūraliai. Taigi, anot pašnekovo, būdavo gaunama aukščiausios kokybės mediena, todėl ir gaminiai iš jos tvirti ir ilgaamžiai. Šiandien dėl didelės medienos paklausos miško pjovėjai to nebedaro, todėl medienos apsaugos priemonės – ne gamintojų sukurtas mitas, jas naudoti būtina.

Kokia mediena?

Kad teisingai pasirinktumėte medienos apsaugos priemonę, pasak UAB „Duliuksa“ direktoriaus rinkodarai Gedimino Statkevičiaus, labai svarbu žinoti, kokia mediena bus naudojama statant namą, lieptą, tvorą, įrengiant terasą – ar ji lygiai nuobliuota, ar yra grubaus pjovimo. Taip pat turėtume apsispręsti, kokį galutinį rezultatą norėtumėte matyti. Jeigu trokštate maksimaliai dekoruotos medienos, ją prižiūrėti teks dažniau. Anot UAB „Remmers Baltica“ vadybininko Rolando Lapūno, rinkdamiesi apsaugos priemonę įvertinkite, ar mediena aukštos kokybės, ar ji sausa, ar nėra išsikraipymų, didelio šakotumo. Kuo aukštesnės kokybės mediena, tuo ji mažiau pažeidžiama. Paprasčiausias būdas įvertinti medieną – pakilnoti skirtingas lentas – brangesnę ir pigesnę: kuo lenta sunkesnė, tuo ji geresnės kokybės.

SVARBU

Pasitaiko atvejų, kai į statybų aikštelę mediena atkeliauja jau apkrėsta grybeliais, todėl patartina pasidomėti, kokiomis sąlygomis laikoma mediena, nepirkti iš nepatikimų pardavėjų.

Kaip išsirinkti?

Anot „DEKO“ prekybos skyriaus vadovo Dariaus Burneikos, rinkdamasis apsaugos priemonę vartotojas daugiausia dėmesio skiria spalvai, kainai, galbūt produkto išeigai, o sudėtimi ir kitais svarbiais dalykais nelabai domisi.

Anot D. Burneikos, fungicidai yra būtinas medienos apsaugos priemonių prieš grybelius komponentas. Yra begalė medienos apsaugos priemonių su fungicidais, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo gerai subalansuoto fungicidų kokteilio. Būna, kad apsaugos priemonėje esantis fungicidas veikia tik vieną grybelio rūšį, o kitų ne, todėl susidaro palanki terpė tam tikros rūšies grybeliams daugintis.

Pasak D. Burneikos, aklai pasitikėti parduotuvių konsultantais nepatartina, nes pasitaiko, kad jie siūlo pirkti tik tam tikro gamintojo, bet nebūtinai geriausią produktą (ir daro vien dėl to, jog gamintojas papildomai juos paskatina). Renkantis produktą patariama nesirinkti pigaus, geras produktas nebūna pigus.

SVARBU

Produktai, kurie tikrai yra medienos apsaugos priemonės, turi turėti biocidų registracijos pažymėjimą. Jeigu jo neturi – tai nėra medienos apsaugos priemonė.

Impregnavimas

Anot G. Statkevičiaus, gerai impregnuoti medieną galima tik kartą, blogiausia, kad labai dažnai į šį procesą žiūrima atsainiai ir rūpinamasi vien medienos paviršiaus apsauga. O iš tiesų paviršinės medienos apsaugos priemonės veikia gerai tik drauge su impregnantais.

Kartais antiseptikais mediena impregnuojama apdirbimo įmonėse pramoniniu būdu. Toks būdas, be abejonės, labai patikimas, tačiau taip yra ne visada ir labai dažnai medienos impregnavimas tampa tik jūsų pačių reikalu, todėl atliekamas statybų aikštelėje.

Anot J. Žviko, impregnuojant medieną reikia laikytis gamintojo nurodymų ir netaupyti. Tam tikram plotui visada yra nurodytas atitinkamas apsaugos priemonės kiekis. Nesistenkite nutepti didesnio ploto, nei nurodyta. Užteptas impregnantas turi giliai susigerti į medieną. Jeigu bandysite impregnantą paskleisti didesniame plote, jo bus per mažai, jis įsigers nepakankamai giliai, todėl medienos apsauga nebus patikima.

Lietuvos rinkoje jau yra ir pažangiųjų nano technologijų pagalba sukurtų specialių medienos impregnavimo priemonių. Anot IĮ „Mano Nano“ vadovo Donato Račiaus, „nano“ apibūdina objekto mažumą. Vienas nanometras (nm) yra lygus vienai milijardinei metro daliai, t.y. nanometras – 80 tūkstančių kartų mažesnis už žmogaus plauko storį. Pagal pažangiausias nano technologijas sukurtos medienos paviršiaus apsaugos priemonės giliai įsiskverbia į medienos paviršių, apsaugo ją nuo drėgmės. Kadangi nano dalelės itin mažytės, jos geriau įsiskverbia į medieną, tačiau neužkiša kapiliarinės medienos sistemos, bet tarsi ją apgaubia, užtikrindamos, kad nei vanduo, nei kiti ardantys faktoriai jos negadintų. Nanotechnologijų pagalba sukurtomis medienos apsaugos priemonėmis apdorojus medieną, net praėjus 8 metams priemonė puikiai tebeveikia, jos funkcionalumas 95 proc. Be to, pasak D.Račiaus, technologijos naujove pripažįstamomis priemonėmis paveikus medinius paviršius pastebėta, kad jie tampa žymiai atsparesni UV spinduliams ir dėl to nepageltonuoja.

SVARBU

Netaupykite medienos impregnantui. Tik gerai apsaugos priemonę įgėrusios medienos negraužia vabzdžiai, nepuola puvinys, grybeliai.

Paviršiaus apsauga

Alyvos, dažyvės, dažai – visi šie produktai skiriasi, jie skirtingai apsaugo medį. Alyva natūraliai apsaugo medieną, ji beveik nepakinta išoriškai, išsaugo medienos grožį ir savitumą. Pasak D. Burneikos, alyva tinka tuo atveju, jeigu nenorima, kad ant medienos paviršiaus susiformuotų plėvelė. Tačiau alyva – viena iš trumpaamžiškiausių apsaugos priemonių. Alyvuoti medieną reikia bent kartą per metus, o geriausia – kelis kartus per metus, dažniau šiltuoju metų laiku, nes paviršių veikianti saulė alyvą nuėda. Nealyvuojant nuolat mediena pradeda juoduoti. Gerai prižiūrint medieną alyvuoti kasmet reikės vis rečiau, nes ilgainiui į ją gerai įsigeria apsauginės priemonės.

R. Lapūnas paminėjo naujovę medienos apsaugos srityje – tai speciali lazūra-kremas. Produktas, puikiai tinkantis lauko darbams, ne tik apsaugo medieną, bet ir suteikia jai atspalvį pasirinktinai pagal poreikį. Pakanka vos vieno sluoksnio ir medienos paviršius patikimai apsaugotas. Anot R. Lapūno, lazūros-kremo privalumas tas, kad jis savaime tolygiai pasiskirsto paviršiuje, tad ja mokės naudotis ir neįgudęs vartotojas. Be to, produktas giliai įsigeria ir apsaugo medieną nuo drėgmės, UV spindulių ir kito kenksmingo poveikio.

D. Burneikos teigimu, mediena nutepta impregnantais ir dažyvėmis apsaugoma ilgam. Naudojant kokybiškas dažyves galima medieną apsaugoti nuo 6 iki 10 metų. Jų privalumas – po plona plėvele išsaugomas ir išryškinamas medienos raštas. Tačiau mediena jau neatrodo visiškai natūraliai.

Dažai visiškai paslepia medieną. Norint pasiekti maksimalią medienos apsaugą ir ilgaamžiškumą, prieš dažant būtina atlikti ir visus kitus medienos apsaugai reikalingus žingsnius: medieną impregnuoti, gruntuoti ir du kartus nudažyti. Geriausia, kai naudojamos vienos linijos, vieno gamintojo visos apsaugos priemonės, tiek vidinės, tiek ir išorinės.

Anot J. Žviko, patariama rinktis vidutinio intensyvumo medienos dažų spalvą. Tamsia spalva dažytas medinis paviršius labai įkaista, todėl silpnėja apsauga ir greičiau prireiks pastatą perdažyti. Dažant bespalve priemone didelė tikimybė, kad mediena papilkės, nes joje nėra pigmento, o pigmentas geriausiai apsaugo nuo UV spindulių. Bespalviuose dažuose naudojami specialūs filtrai, kurie apsaugo nuo UV spindulių, tačiau ši apsauga trumpalaikė – apie 3 metai.

SVARBU

Paviršiniai medienos apsaugos produktai turi būti elastingi, kad judėdama mediena nesutrūkinėtų. Būtina atsižvelgti į jų gebėjimą apsaugoti nuo UV spindulių, nes saulė – vienas iš pikčiausių medinių paviršių priešų.

Klaidos

Apdorojant medieną, bandoma ją impregnuoti liaudiškais metodais – panaudotais automobilių tepalais, dar blogiau – švinu ir kt.

Pasak G. Statkevičiaus, gal šios priemonės šiek tiek ir saugo medieną, tačiau jos kenksmingos ir aplinkai, ir žmonėms. Kita problema ta, kad kai teks renovuoti pastatą, naujos priemonės dažniausiai neįsigeria į paviršių, kuris prieš tai buvo dengtas savadarbiais impregnantais.

Kita klaida, kai vienoda priemone bandoma apsaugoti skirtingos paskirties medieną. Reikia itin atidžiai perskaityti gamintojo instruciją ir nuorodą, kam priemonė skirta, netaupyti ir sąžiningai atlikti visus medienos apsaugos žingsnius: palaukti, kol mediena išdžius, impregnuoti giluminiais impregnantais (galima mirkyti ar impregnuoti vakuuminiu būdu, bet tinkamai šią technologiją galima naudoti tik turint specialią įrangą), pasirinkti kokybišką medienos paviršiaus apsaugos priemonę, kuri saugos nuo atmosferos poveikio, UV spindulių, drėgmės.

Didelė klaida, kai lentų paviršius impregnuojamas apsaugos priemonėmis ar nudažomas ne visas. Lenta iš abiejų pusių ir itin kruopščiai galuose turi būti nutepta impregnantais ir visiškai uždažyta dažyve ar dažais.

Jeigu įsigijote seną namą, vertėtų atnaujinti apdailą.

SVARBU

Jeigu seno namo apdailinė mediena padengta sutrūkinėjusia ar apsilupusia plėveline dažyve arba plėveline danga, reikia kiek įmanoma pašalinti senąją dangą, o atsivėrusius neuždengtos medienos plotus impregnuoti skystu impregnantu ir tik tada dengti paviršine apsaugos priemone. Tada būsite tikri, kad pastatas tarnaus ilgai ir nepradės trūnyti.

Naudingi patarimai

Jeigu nusprendėte nudažyti, alyvuoti ar padengti kremu medinį namą, šiuos darbus atlikite kai temperatūra lauke ne žemesnė nei +5 ir ne aukštesnė nei +22 laipsniai. Juk paviršinės medienos apsaugos priemonės turi ne per greitai džiūti, kad spėtų pakankamai giliai įsigerti ir sudaryti apsauginį barjerą. Geriausia darbus pradėti anksti ryte arba vakare. Jeigu imsitės darbų ankstų rytą iškritus rasai, pradėkite nuo vakarinės pusės ir sukitės taip, kad saulė nuolat šviestų jums į veidą, bet ne į dažomą sieną. Negalima dažyti iškart po lietaus, vertėtų palaukti bent vieną dieną, kad vanduo išgaruotų.

Neretai pasitaiko, kad namo statyba užbaigiama vėlų rudenį. Ką daryti – dažyti ar ne medinio namo paviršių? Pasak G. Statkevičiaus, taip atsitinka gana dažnai, susigriebiama namą dažyti spalio pabaigoje, kai nuolat rytais ore tvyro rūkai ir yra pakankamai drėgna. Net ir tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis rekomenduojama pastatą nudažyti plonu sluoksniu, nes iš storo vis viena nebus jokios naudos, o sulaukus pavasario darbus atlikti tinkamai ir kokybiškai, kaip rekomenduojama. Plonas dažų sluoksnis bus tik labai trumpalaikė apsauga, kuri apsaugos, kad mediena nepradėtų juoduoti nuo drėgmės.

Į pietus atsigręžusi medinio statinio pusė visada stipriau veikiama saulės ir greičiau praranda apsaugą, tuo tarpu šiaurinė ir vakarinė pusė ilgiau išlieka nepakitusi.