| gene | 11 12 2007 14:42 Ir mažiausi butai įperkami nebe kiekvienam
Genė DRUNGILIENĖ
Butų kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, jas besivejant įspūdingai greitai augančioms palūkanoms, nemaža visuomenės dalis palaidojo lūkesčius įsigyti nuosavą būstą. Ypač ši svajonė nutolo jauniems, garbaus amžiaus bei gyvenimo krizių ištiktiems žmonėms.
Nekilnojamojo turto portalo „Reals.lt“ duomenimis, mažesnio ploto būstas ir toliau išlieka itin populiarus. Labiausiai domimasi nuo 41 iki 65 kv. m ploto butais, taip pat daug dėmesio sulaukia ir butai iki 41 kv. m ploto.
„Įvertinus pastarųjų metų sandorius, matyti, jog mažesnės kvadratūros butais daugiausiai domisi didmiesčiuose gyvenantys jauni žmonės, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Bankams nuolat primenant apie paskolų palūkanų augimą, gyventojai pradeda atidžiau vertinti savo galimybes bei ieško būsto, kurį pajėgūs įpirkti. Taigi nedidelis butas dažnai būna vienintelė galimybė turėti savo kampą jaunai šeimai“, – teigia „Reals.lt“ vadovė Ina Gocentienė.
Minimalus plotas – 34 kv. m
Pastaruoju metu Lietuvoje vis plačiau kalbama apie galimybę statyti dar mažesnius, t. y. 20 kv. m butus. Tačiau Lietuvoje galiojantys statybos techniniai reglamentai nurodo, kad minimalus vieno kambario buto naudingas plotas yra 34 kv. m, bet kurio buto bent vieno kambario plotas – 16 kv. m; vonios kartu su tualetu plotas – 6 kv. m; naudingas buto plotas vienam žmogui – 14 kv. m (valstybės vykdomoje socialinio būsto plėtros programoje taikoma kaip atskaitos taškas).
„Valstybė reglamentuoja tik minimalius būsto visumos projektavimo privalomuosius reikalavimus, kurie funkciniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu užtikrina priimtiną būsto visumos kokybę, – sako Edita Meškauskienė, Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento direktorė. – Visi pripažįstame, kad žmogus, gamta ir daiktinė aplinka sudaro sudėtingą sistemą, tačiau kodėl nenorime pripažinti, kad žmogus šioje sistemoje yra svarbiausia grandis? Patalpų, t. y. daiktinės mus supančios aplinkos dalies, matmenys skaičiuojami vadovaujantis antropometriniais žmogaus duomenimis, higienos normų reikalavimais. „Global Tenant“ žurnalo, leidžiamo Tarptautinės asociacijos, vienijančios nuomojamo būsto gyventojus, duomenimis, mažiausi vieno buto normatyvai šiuo metu yra taikomi Rusijoje – 20 kv. m, kai tuo tarpu įvardytose kitose Europos šalyse – Švedijoje ir Prancūzijoje – 43 kv. m, Britanijoje – 35 kv. m, o JAV net 65 kv. m.“
Butas be būtinybės „susiveržti diržą“
Nedideli būstai, kaip tvirtina architektė Dalia Bardauskienė, Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos direktorė, pasaulyje jau seniai statomi – nereikia nieko naujo išradinėti, o tik pasimokyti iš įdomių koncepcijų ir originalių architektūrinių sprendimų.
„Šį rugsėjį teko dalyvauti Kopenhagoje vykusioje Tarptautinės būsto ir planavimo federacijos (IFHP) metinėje konferencijoje, kurioje buvo pristatytas katalogas su įdomiausiais 2006 m. Kopenhagoje įgyvendintais architektūriniais projektais. Du pavyzdžiai skirti mažiems butams. Pirmas – 360 butų–studijų, kurių plotas nuo 26 kv. m iki 33 kv. m, namas. Pirmame šio namo aukšte yra bendrosios patalpos, skirtos renginiams, kompiuterių salė, skalbykla, dviračių saugojimo patalpa ir kita, – sakė D. Bardauskienė. – Toks namas skirtas jauniems, visų pirma studentams, jauniems mokslininkams ar pradedantiems karjerą žmonėms, kurie investuoja ne į turtą, bet į mokslą. Manau, kad tokie jaunimui skirti butai būtų aktualūs ir Lietuvos akademiniuose miestuose, nes bendrabučių trūksta, o nuomojamos patalpos ir brangios, ir dažnai kur kas mažesnės ir prastesnės.“
Kitas projektas vadinamas namu signalu. Jame yra 288 kambariai po 12 kv. m. Kiekvienas butas užima apie 110 kv. m ir sudarytas iš keturių atskirų kambarių su bendrojo naudojimo patalpa. Kambariai privatūs, o kitos patalpos (virtuvė ir sanitariniai mazgai) – bendros. Galima nusipirkti ne vieną, o du arba visus keturis kambarius ir vadinamasis klasteris tampa šeimos butu. O kai nedidelių patalpų nereikės, namą galima lengvai transformuoti į tradicinį daugiabutį.
Mūsų šalyje, D. Bardauskienės manymu, gaji nuostata, kad gyvenimo kokybę rodo didelis gyvenamasis plotas. Tačiau reikia sudaryti galimybę turėti butą nesiveržiant diržo, nenuomojant buto, t. y. įsigyti nedidelį, pigesnį būstą. Kalbėdama apie AM dokumentus, reglamentuojančius gyvenamąjį plotą, D. Bardauskienė pastebi, kad AM ministerijos specialistai, dirbantys urbanistikos ir būsto srityje, turėtų dalyvauti tarptautinių, pasaulyje gerai žinomų profesionalių organizacijų, pavyzdžiui, IFHP (Pasaulinė būsto ir planavimo federacija) ar ISoCoRP (Tarptautinė miestų ir regionų planuotojų asociacija), kurios analizuoja gyvenamųjų vietovių, būsto plėtros tendencijas ir naujas koncepcijas, darbe. Lietuvos NT plėtotojai, pasak D. Bardauskienės, domisi, kas šioje srityje naujo, tariasi su visuomene ir mano, kad ir mūsų šalyje jauni žmonės norėtų turėti nors ir mažą, bet savo būstą. Tradicinė buto samprata pasaulyje kinta drauge su naujomis technologijomis, o žmogus gyvenimo kokybė, anot D. Bardauskienės, nematuojama vien kvadratiniais metrais.
Blogėja vartotojų lūkesčiai
Žmogus neturi laiko laukti, kol galbūt atpigs butai ir pigiau galima bus pasiskolinti iš banko. Mažas būstas aktualus ne tik jaunam žmogui. Šalyje daugėja pensinio amžiaus žmonių, kuriems sunku išlaikyti butus, daugėja išsituokusių porų, kurios gyvena kartu, nes neturi iš ko įsigyti kito būsto. Pagaliau yra žmonių, kurie nenori investuoti į butą – jiems užtenka minimalaus ploto, nes toks jų gyvenimo būdas. Garbaus amžiaus sulaukusiems tėvams arba likus vienam iš jų, vaikai mielai nupirktų nedidelio ploto butą, kuris kada nors paliktų jų pačių vaikams, pradėjusiems savarankišką gyvenimą.
Rinkos analitikai nežada, kad ekonominė situacija greitai pagerės. Priešingai, jie prognozuoja didesnę infliaciją ir didesnes palūkanas, o gyvenamoji statyba per pirmąjį šių metų pusmetį pabrango beveik 17 proc. Pasak Vadimo Titarenko, DnB NORD banko prezidento patarėjo, auganti infliacija suvalgo dalį pajamų – mažėja gyventojų perkamoji galia, didėja visuomenės socialinė diferenciacija. Pastaraisiais metais sparčiausiai auga būtiniausių prekių (maisto, būsto) ir paslaugų (elektros ir komunalinių) kainos. Blogėja vartotojų lūkesčiai – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika pradėjo mažėti.
Esant nuosaikesnėms darbo užmokesčio augimo perspektyvoms, teigiama DnB NORD banko apžvalgoje, ir rekordiškai kylant beveik visų būtiniausių produktų kainoms bei prastėjant gyventojų lūkesčiams, kitąmet prognozuojamas vangesnis gyventojų perkamosios galios augimas. Todėl tikėtina, kad, sugriežtėjus skolinimosi sąlygoms, o būsto kainoms įsitvirtinus apogėjuje, butų žmonės pirks mažiau.
Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas raštu. Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.
