| gene | 11 02 2008 08:09 Kada studentui geriausia pradėti dirbti
Marijus DAGYS
„Kada dieninio skyriaus studentui geriausia pradėti dirbti – baigus studijas ar dar studijuojant?“ – Statybininkų forume teiraujasi studentai.
Kiek studentų dirba, oficialios statistikos nėra. Tačiau trūkstant darbuotojų, ne vienoje įmonėje jauni žmonės bando mokslus derinti su darbu. Statybų bendrovės siekia ne tik ilgesnės studentų praktikos, bet mielai juos įdarbina ir per mokslo metus.
VGTU Studentų atstovybės viceprezidentė Giedrė Mieliauskaitė yra antrojo kurso studentė. Studijuodama dieniniame skyriuje, mergina sako, kad šiuo metu kibti į darbus statybos bendrovėje jau būtų sudėtinga, nes mokslams reikia atiduoti nemažai laiko.
„Tačiau puiki galimybė pasisemti patirties ir padirbėti yra praktikos, kurios,
studijuojant statybos inžineriją, prasideda po pirmojo kurso, – sako G. Mieliauskaitė. – Deja, dauguma studentų mieliau susiveikia praktikas ir dirba užsienyje arba laiką leidžia Lietuvos pajūryje, praleisdami svarbiausias pamokas. Praktika trunka mėnesį, bet bendroves mielai priima padirbėti visą vasarą.“
Antrakursės nuomone, studijuojant dieniniame skyriuje yra ne viena aplinkybių, kurias reikėtų deramai įvertinti prieš apsisprendžiant dirbti ir mokytis. Viena iš jų – kokioje grupėje studentas studijuoja – lietuvių ar užsienio. Užsienio grupėms, G. Mieliauskaitės tvirtinimu, dėstoma mažiau teorijos, todėl prie knygų reikia praleisti mažiau laiko. Tvarkaraščiai, merginos pastebėjimu, šios grupės studentams taip pat yra sudaryti patogiau negu grupėms, besimokančioms lietuvių kalba. Todėl užsienio grupių studentai gali pradėti dirbti „vos ne nuo antro kurso ar net antrojo
semestro“, tačiau bendrovės linkusios geriau įdarbinti žmones, kurie dirbtų visą darbo dieną.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto prodekanas doc. dr. Arūnas Navickas mano, kad pats tinkamiausias laikas yra tradicinis – užbaigus studijas, nors realybė yra priešinga.
Studijos ir darbas suderinami ne visiems studentams, daugumai bandymas dirbti ir mokytis yra baigiasi nesėkmingai. Dirbantiems studentams tenka pratęsti studijų laikotarpį, nes su visais nespėja. Tokios problemos prasideda baigiamosiose bakalauro studijose. KTU neturi informacijos apie tai, kiek jų studentų dirba, bet dėstytojai studentus įtaria dirbant, kai suprastėja jų rezultatai. Jeigu dirbančių bakalaurų yra mažiau kaip pusė, tai magistrantų dirba jau dauguma – kuo arčiau studijų pabaiga, tuo daugiau dirbančių. Apsisprendžiant dėl darbo, įsitikinęs prodekanas, kiekvienas studentas pirmiausia turi įvertinti realias savo galimybes derinti darbą ir studijas.
„Atsakymas paprastas – viskas priklauso nuo paties, – sako Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka. – Pasirinktas studijų kelias – svarbus sprendimas, kuris turėtų būti pagrindinis kitų sprendimų vertinimo prioritetas. Svarbu savęs paklausti, kokie yra asmeniniai gyvenimo tikslai artimiausiems dvejiems, ketveriems, o gal ir dešimčiai metų, ko noriu pasiekti? Pavyzdžiui, per ketverius metus noriu tapti statybų specialistu ir pasirengti dirbti statybos įmonėje arba pasirengti o gal net ir pradėti savo statybų verslą, studijų metu išlaikyti save finansiškai ir t.t. Kitas žingsnis – priemonių planas, kaip sieksite savo tikslų. Lankyti paskaitas, pagal savo sritį skaityti papildomą lietuvių ir užsienio literatūrą, dalyvauti praktikose, dalyvauti stažuotėse užsienyje, domėtis naujovėmis, mokytis užsienio kalbų, tobulinti IT gebėjimus, papildomai dirbti prie projektų, dirbti papildomai ir užsidirbti pragyvenimui. Sunku suformuluoti? Svarbu nepasiduoti. Tik turėdami tikslus, galėsite racionaliai priimti kitus sprendimus, taip pat ir dėl darbo.“
Jaunimas, V. Šarkos žodžiais, turi didesnį potencialą, negu patys galvoja, ir laiką. Mokytis ir dirbti jaunam žmogui realu, tik turi būti aiškūs prioritetai. Derantis su darbdaviu reikia išlaikyti savo tikslus ir laikytis savo pozicijos.
| studentas | 11 12 2007 15:42 taigi, esu pats studentas ir susiduriau su tokiom paciom problemom kaip cia rasoma. Dabar studijuoju antrame kurse, po pirmo kurso turejau gamybine praktika. Ja atlikinejau vienoje gerai zinomoje statybos imoneje Klaipedoje. Praktikos metu buvau paskirtas statybos darbu vadovo asistento pareigoms. Is pradziu dirbau daugiau uz darbu vadova, jis tik nurodinedavo ka reik padaryt, taciau praktikos beveik jokios doros neigijau, tik skaiciavau ir derinau darbuotoju darbus, rupinaus medziagu uzsakymais. Noretusi, kad darbu vadovas mokytu studenta praktikos, kartu su juo vaiksciotu, aiskintu ir gilintu jo turimas zinias, o ne tik naudotusi kaip pagalbininku. Tai vat, kiek esu girdejes uzsienyje praktikos metu praktikos vadovui imoneje yra mokamas destytojo atlyginimas kad jis mokytu studenta statybu paslapciu, o lietuvoj iki to toli grazu kol kazkas panasaus vyks. Esu nepatenkintas vykstanciom praktikom Lietuvoje!
| gene | 21 11 2007 14:45 Darbdaviai siekia ilgesnės studentų praktikos
Genė DRUNGILIENĖ
Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) siekia peržiūrėti aukštųjų mokyklų, rengiančių statybos specialistus, studentų praktikos organizavimo tvarką.
Darbdavių nuomone, keturių savaičių praktika yra per trumpa – ji nepateisina nei darbdavių, nei studentų lūkesčių, o dažnai nėra aišku, ko studentas atėjo – dirbti ar atlikti praktikos.
Studentai – dirba ar atlieka praktiką?
Jonas Beganskas, generalinis „Skalos“ direktorius, sakė, kad kiekvieną pavasarį į jų bendrovę ateina po keliolika studentų teirautis darbo – jie bendrovėje dirba po porą mėnesių. Tačiau „Molestos“ generalinis direktorius Stasys Žvinys pastebi, kad ne kiekvienas praktikon atėjęs studentas turi programą, neaišku, ką jis turi dirbti. Ateidamas į bendrovę studentas, vadovo žodžiais, turi būti tam pasirengęs – gerai žinoti, ko nori, ką turi sužinoti ir ko išmokti.
„Universitetas turi turėti aiškią nuostatą: studentas eina dirbti ar atlikti praktikos,“ – akcentavo S. Žvinys.
Bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras džiaugiasi praktiką atliekančiais studentais, bet formalų keturių savaičių terminą vadina daugiau negu juokingu, nes per tokį trumpą praktikos laiką naudos negauna nei studentas, nei bendrovė. Pasibaigus praktikos laikui, paprastai jie apiforminami darbininkais, šaltkalviais ir dirba iki mokslo metų pradžios.
Panevėžio statybos tresto (PST) personalo tarnybos vadovė Birutė Adomėnienė tvirtina, kad jų bendrovėje nebuvo nė vieno studento, kuris dirbtų tik keturias savaites – jie pasiliko ilgesniam laikui. Įmonėms, studentams mokančioms tiek, kiek jis geba užsidirbti, B. Adomėnienės tvirtinimu, praktikos trukmė nekelia problemų. Pernai PST dirbo apie 20 studentų, baigusių pirmąjį kursą. Kai kurie į bendrovę dirbti atėjo ir po antrojo. B. Adomėnienė mano, kad dalis jų ateis į bendrovę ir kitais metais.
Taigi iš tiesų trumpa praktika yra tik formalus laikas, nes dauguma studentų pasilieka bendrovėse dirbti paprastais darbininkais. Net dirbami darbininkais, pasak A. Jaro, jie mokosi darbų organizavimo, kitų specialybės ypatybių, bet formaliai tai jau nebėra praktika.
Todėl darbdaviai sako, kad studentų praktika turi būti ilgesnė, studentai turi ateiti gerai žinodami, ko turi išmokti. Ir darbdaviams, ir studentams, turi būti aišku, ko studentas ateina iš tiesų – uždarbiauti ar įgyti praktinių žinių.
Trūksta įstatymų
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dekanas doc. dr. Žymantas Rudžionis sutinka su darbdaviais, kad praktikos studentams tikrai trūksta. Tačiau ką nors keisti universitetas turi ribotas galimybes, nes praktikos trukmę, kaip ir visą programą, nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
Po pirmo ir antro kurso KTU studentams organizuojamos pažintinės 169 val. praktikos, labiau primenančios ekskursijas, o ne praktikas. Pusantro mėnesio praktika bendrovėse studentams organizuojama prieš rengiant bakalauro baigiamąjį darbą – pavasarį.
Kiekvienam KTU studentui skiriami 3 ar 4 praktikos uždaviniai, nurodoma, kokių įgūdžių studentas turi įgyti. Atsakydamas į darbdavių priekaištus, kad atlikti praktikos ateina nemotyvuoti, t. y. nežinantys, ko turi išmokti studentai, dr. Ž. Rudžionis sako, kad tai lemia ir asmeninė pačių studentų nuostata.
„Tačiau praktika turi ir neformaliąją pusę, – sakė dr. Ž. Rudžionis. – Statybos inžinerija yra labai populiari, o specialistų, turinčių tokį išsilavinimą, labai trūksta. Todėl beveik 90 proc. trečio ir ketvirto kurso studentų dirba. Tokiu būdu studentai įgyja praktinių žinių, bet nukenčia studijų kokybė.“
Dekano nuomone, tokia situacija pasibaigs, pasikeitus situacijai statybų rinkoje. Tuomet gali kilti problemų dėl studentų praktikos, kuri yra labai svarbi gauti praktinių žinių, todėl jau dabar reikėtų keisti įstatyminę bazę. Sekant Europos patirtimi, dr. Ž. Rudžionio žodžiais, bendrovėje studentų praktikos vadovas turėtų gauti ir dėstytojo atlyginimą, kad būtų suinteresuotas, kaip tai yra Vokietijoje. Taip pat įstatymas turėtų nurodyti, kad studento darbo diena trunka ne ilgiau 4 val. Dabar studentai dirba ne tik visą darbo dieną, bet dažnai ir viršvalandžius. Tokiu būdu studijos tampa antraeiliu dalyku.
Praktikos sėkmė priklauso ir nuo bendrovės
Jeigu studentų praktika būtų ilgesnė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto prodekano Algirdo Juozapaičio žodžiais, jie nebeturėtų atostogų. Anot jo, mokslo metus galima būtų pradėti spalio 1 d., kaip tai yra, pavyzdžiui, Vokietijoje, bet to neleidžia Švietimo ir mokslo ministerija. Prodekanas sutinka, kad praktikos studentams trūksta, tuo skundžiasi ir gamybininkai.
Statybininkai linkę pritarti nuomonei, kad pirmoji praktika turėtų būti organizuojama ne po pirmo, o po antro ir po trečio kursų, kai studentai įgyja didesnės motyvacijos. Kadangi akademinė bendruomenė deklaruoja, jog praktika yra labai svarbi, statybininkai nori, kad tai ir būtų įgyvendinta.
LSA prezidento Adakro Šeštakausko nuomone, VGTU trūksta konkretaus darbo, nukreipiant studentus į praktiką. Mokymo įstaigos, jo žodžiais, dažnai tą darbą užbaigia pakabindamos skelbimą. Išsakydamas bendrą darbdavių pageidavimą, kad studentų praktika truktų ilgiau negu keturias savaites, prezidentas pastebėjo, kad laikas, kiek pas juos dirbs studentai, priklauso ir nuo pačios bendrovės gebėjimo prisitraukti jauną žmogų. „Kadrai reikalingi mums. Kaip juos priimsime, vertinsime, tokius specialistus ir turėsime,“ – pastebėjo A. Šeštakauskas.
Universitetas apklausė studentus
2006/2007 mokslo metais VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedra organizavo dvi gamybines praktikas statybos fakulteto studentams – po pirmo ir po trečio kurso. Abiejų praktikų trukmė – keturios savaitės, praktika organizuojama vasarą. Praktikos užduotis studentui skiriama po to, kai pasirašoma trišalė sutartis tarp studento, įmonės ir VGTU.
Daugiausia pirmo kurso studentų praktiką atliko privataus kapitalo įmonės, kur darbuotojų skaičius yra nuo 10 iki 50. Didesnioji studentų dalis praktikos metu dirbo pagalbinius darbus, ne su visais buvo sudarytos darbo sutartys. Studentai, praktiką atlikę po pirmo kurso, teigė, kad ji turėtų būti atliekama ne po pirmo, o po antro kurso, kadangi dar nėra pakankamai teorinių žinių, kurias galima būtų bandyti taikyti praktikos metu.
Mažiau negu pusė praktiką po trečio kurso atlikusių studentų ją atliko įmonėse, kurios priklauso LSA. Priešingai negu dauguma pirmo kurso studentų, baigusieji trečią kursą praktikos metu dirbo kvalifikuotą darbą. Tačiau VGTU atstovai pastebi, kad situacija, kai 30 proc. studentų dirbo nekvalifikuotą darbą, yra nepatenkinama, nes trečio kurso studentams reikia gamybinės praktikos žinių.
Paaiškėjo, kad atlyginimas praktikos metu buvo mokama tik 72 proc. apklaustųjų, o trečdalis iš jų dirbo be darbo sutarčių. Tik nedidelė dalis studentų pasigedo praktikos vadovo ir jo dėmesio. Studentai savo praktinius vadovus įvertino tik gerai ir labai gerai. Didžioji dauguma studentų praktiką laiko naudinga, nes darbas atitiko praktikos tikslus ir uždavinius.
Grįžę po gamybinės praktikos trečio kurso studentai sakė buvę patenkinti rodytu dėmesiu, sudarytomis darbo sąlygomis, darbdavių pasitikėjimu. Jie džiaugėsi gavę galimybę dirbti daugelį su specialybe susijusių darbų, kur galima teorines žinias palyginti su praktinėmis užduotimis. Studentams buvo svarbu, kad darbdaviai jiems leido susipažinti su vykdomais projektais, kad turėjo galimybių susipažinti su naujomis statybos technologijomis. Studentams patiko, kad praktikos metu jiems buvo patikėta vadovauti darbininkams, o iškilus klausimams – sulaukdavo paaiškinimų.
Praktikos metu studentai įgijo patirties, turėjo galimybių dirbti su aplinkos apsaugos ir kokybės įdiegimo sistema įmonėje. Tačiau dalis studentų iš praktikos grįžo nepatenkinti dėl mažo darbo krūvio ir jiems rodyto nepasitikėjimo, nebendraujančių bendradarbių, su kuriais kartais nepavykdavo susikalbėti lietuviškai, negavę atlyginimo už darbą praktikos metu, nes nepavyko susitarti dėl praktikos sutarties sudarymo. Ne vienas gavusiųjų atlygį tvirtino, kad jis buvo per mažas už didelį darbą.
Kaip neigiamus praktikos dalykus jie įvardino tai, kad statybos objektas buvo toli, teko dirbti per lietų, sunkų fizinį darbą, patiriant nepatogumų dėl triukšmo ir dulkių. Tai, kad teko dirbti vasarą, patiko ne kiekvienam studentui.
Studentų pastebėjimu, ne visur buvo tinkamai organizuotas darbas: tai per mažas darbo krūvis, tai per didelė sumaištis atliekant skubų darbą.
„Nagrinėjant VGTU studentų apklausos dėl praktikos vertinimo ataskaitą ir įmonių vadovų pasisakymus, kyla klausimas, ar studentų praktikos tikslai yra aiškiai suformuluoti ir ar tuos tikslus tarpusavyje suderino universitetas ir verslininkai? – pastebėjo LSA vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka. – Šių metų praktiką studentai vertino daug geriau negu pernai – gerų ir labai gerų vertinimų yra apie 85 proc. Tačiau vertinimams pasiekus aukščiausią lygį, studentai ir darbdaviai iškėlė papildomai nagrinėtinus klausimus ir parodė, kad yra spragų net formuojant užduotis. Būtina atsižvelgti į kintamą rinkos situaciją. Jaunimas greičiau nei mokymo procesas reaguoja į pokyčius rinkoje, jie greičiau prisitaiko ir atitinkamai daugiau reikalauja iš mokslo ir verslo. Tai rodo jų keliami reikalavimai dėl galimybės dirbti per mokslo metus, turėti vasaros atostogas ir kiti. Turime mokytis lanksčiai reaguoti į besikeičiančią rinką.“
Iš trečio kurso studentų siūlymų dėl praktikos:
• gamybinė praktika galėtų būti kiekvienais metais;
• VGTU ir įmonės, kuriose atliekama praktika, galėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų palankesnės galimybės įgyti praktikos;
• studentas turėtų pats pasirinkti praktikos laiką;
• keturios savaitės – per trumpas laikotarpis praktikai;
• reikėtų sukurti programą, ką studentas turėtų dirbti praktikos metu;
• tokią praktiką reikėtų daryti po pirmo kurso;
• praktiką reiktų organizuoti rugsėjį, o vasarą palikti poilsiui;
• supaprastinti registraciją dėl praktikos atlikimo vietos;
• praktikos siūlymus pateikti ankščiau, kad būtų išvengta didelių eilių.
Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas raštu. Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.
