Diskusijų lenta

LT | EN

Rubrikos


Informacija

	Apie mus

	Aktuali informacija

	Prenumerata

	Reklama žurnaluose

	Reklama internete

	Kontaktai

	STATYBŲ ŽINIOS

	Žurnalas APLINKA

Nuomonė

Jei statytumėtes namą, kokią apšiltinimo medžiagą rinktumėtes?

	Polistireninį putplastį

	Akmens vatą

	Ekovatą

	Purškiamas putas

Ankstesni klausimai

Reklama

NUOMONĖ

Ką Jūs apie tai manote?

Autorius:	Statybų žinios

Sukurta:	20 09 2007 15:12

Komentarų:	20

Atgal į sąrašą

Komentarai

| gene | 25 02 2008 18:47
Ar mokslas rado kelią į statybas?

| gene | 25 02 2008 18:46
Ko tikitės iš naujai rengiamo Miestų infrastruktūros plėtros įstatymo?

Anicetas IGNOTAS, Ūkio ministerijos sekretorius, Vilnius
Buvo rengiama įstatymo koncepcija (projektas). Mūsų nuomone, energetiniai klausimai išspręsti šakiniais įstatymais (elektros, dujų, vandentvarkos, šilumos). Liko neišspręsti socialinės infrastruktūros ir kelių klausimai.
Gediminas RAINYS, Ūkio ministerijos sekretorius, Vilnius
Tai labai sudėtingas klausimas. Sudaryta darbo grupė šiems klausimams spręsti, anksčiau jai vadovavo ministerijos sekretorė L. Domarkienė, tačiau dabar ji ministerijoje nedirba. Apie ruošiamą įstatymo koncepciją nedaug težinau, minėtoje darbo grupėje nedalyvauju. Tačiau apie problemą žinau, mat prieš dešimt metų dirbau savivaldybėje. Verslininkai nori, kad komunikacijas ir kelius tiestų savivaldybė. Viena vertus, negerai, kai statytojui pasakoma, kad sutvarkytų vieną ar kitą kampą, tik tada įgis teisę statyti. Kita vertus, juk mes – aš ir jūs – nieko nestatome. O statybų plėtotojai nėra tokie neturtingi, kad už į jų statomą objektą tiesiamas komunikacijas mokėtų visuomenė.
Kornelijus PAPŠYS, Nacionalinės vartotojų konfederacijos prezidentas, Vilnius
Neseniai domėjausi susiklosčiusia situacija. Per pusę metų statytojai Vilniaus savivaldybei yra neatlygintinai perleidę tinklų už daugiau nei 3 mln. litų. Pageidaujantys statyti privalo pasirūpinti ir infrastruktūra, o savivaldybė taip sau krauna bagažą, tai yra turtą perima į savo balansą. Atskaitos taškas, žymintis, kur „mano“, o kur „ne mano“, turėtų būti vandentiekio ar elektros skaitiklis arba pirmasis kanalizacijos šulinys. Iki šio šulinio ar skaitiklio tinklas yra mano, o už jo – nebe mano. Mano nuomone, infrastruktūros plėtra turėtų rūpintis savivaldybės. Ką manau apie Miestų infrastruktūros plėtros įstatymą? Reikalingas kompleksinis nekilnojamojo turto įstatymas. Rusija ir daugelis kitų šalių turi Nekilnojamojo turto kodeksą. Nekilnojamojo turto plėtra – sudėtinga sritis, o bendros įstatyminės bazės nėra, reikalavimai išmėtyti atskiruose įstatymuose ir reglamentuose, todėl suinteresuotos pusės visada juose randa naudingų nuostatų. Vienu įstatymu išsprendus infrastruktūros klausimus, vis tiek liks neapibrėžtų sričių. Bet tai – kita tema.
Vaidotas ŠARKA, Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius, Vilnius
Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija aktyviai dalyvauja derinant Ūkio ministerijos užsakymu rengiamą Miestų infrastruktūros plėtros įstatymo koncepciją. Šakiniais įstatymais infrastruktūros plėtros klausimai palankiai visoms pusėms išspręsti dujų, šilumos, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo srityse, tačiau to negalima pasakyti apie elektros tiekimo sritį. Mes norime, kad infrastruktūros plėtros sistema taptų skaidresnė, o visiems rinkos dalyviams būtų sudarytos vienodos sąlygos. Norime tarpusavio sutarimo ir supratimo.

Kalbino Daiva NORKIENĖ

| gene | 11 02 2008 08:11
Šįkart klausiame –
Ko tikitės iš naujai rengiamo Miestų infrastruktūros plėtros įstatymo?

Pagarbiai
„Statybų žinių“ redakcija

| gene | 11 02 2008 08:10
Kuo baigsis butų pirkėjų ir pardavėjų „nervų karas“, kai vieni laukia pigesnių butų, o kiti neskuba mažinti kainų?

Gintarė MIKUČIONYTĖ, nekilnojamojo turto agentūros „ŽIA valda real estate“ direktoriaus pavaduotoja, Vilnius
Susidomėjimas nekilnojamuoju turtu pamažu grįžta į įprastas vėžes. Pasitvirtino mūsų specialistų išvados, kad pernykštis gruodis buvo vangesnis nei paprastai iš dalies todėl, kad anksčiau būtent per kalėdines šventes būsto ieškoję emigrantai pernai tą padarė kitu metu – vasarą. Tuo tarpu vietos gyventojai per šventes visuomet esti pasyvesni. Nors pastaruoju metu daug kalbama apie NT rinkos sąstingį, tačiau sausio rezultatai skatina manyti, kad pagrindo tam nėra. Palyginti su paskutiniu 2007 m. ketvirčiu, metų pradžioje jaučiamas kur kas didesnis susidomėjimas. Tiesa, vasaros lygio jis dar nepasiekė. „ŽIA valda real estate“ specialistų duomenimis, sausį klientai apžiūrėjo dvigubai daugiau patalpų nei gruodį, o interesantų skambučių padaugėjo 330 proc. Dažniausiai buvo domimasi 300–400 tūkst. litų kainuojančiais butais. Sausį klientams aprodyta 450 objektų, o 2007 gruodį – tik 231. Sulaukta per 1 000 skambučių (gruodį – apie 300). Bendrovės duomenimis, žmonės labiausiai domisi 300–400 tūkst. litų kainuojančiais 2 ar 3 kambarių (48–65 kv. m) butais sostinės miegamuosiuose rajonuose. Šie duomenys rodo, kad, nepaisant rinkoje sklandančių kainų mažėjimo lūkesčių, gyventojai būstu ir komercinėmis patalpomis domisi ne mažiau nei paprastai. „ŽIA valda real estate“ skaičiavimais, naujos statybos butai Vilniuje pernai pabrango 5–10 proc. Senos statybos butų kaina kilo 4–12 proc. Kaune būstas brango 8–15 proc., Klaipėdoje – 5–15 proc.
Robertas SAFRANAVIČIUS, UAB „Rotonda“ direktorius, Šiauliai
Nemanau, kad šalyje esant tokiai infliacijai būsto kainos sumažės. Ekonominės klasės butai tikrai nepigs. Įmonės, kurios gyvenamuosius namus stato už pasiskolintus pinigus, nuleisti kainų taip pat negalės, todėl tikėtis, kad būstas atpigtų daugiau nei 5 ar 8 proc., neverta. Tačiau pirkimas, mano nuomone, turėtų suaktyvėti pradėjus pamažu kristi banko palūkanų normoms.
Nerijus ŽUKAS, UAB „Nerijaus projektas“ savininkas, Vilnius
Visuomet laikiausi nuostatos, kad nekilnojamojo turto kainą lemia trys dalykai: vieta, vieta ir dar kartą vieta. Senos statybos blokinių namų kainos negali būti išpūstos kaip dabar. Žemės ir statinių kainą lemia vieta, kurioje jie yra. Strategiškai geroje vietoje esančių statinių ir sklypų kainos niekada nekris. Mano sūnus nekilnojamojo turto verslą vysto Venesueloje (Margaritos saloje). Vietos valdžia europiečių investicijoms neoficialiai suteikė „žalią gatvę“. Mat salos ekonomika labai priklauso nuo turizmo, o Europos verslininkai ypač vertinami todėl, kad nesikiša į politiką. Lietuvos ir Margaritos salos nekilnojamojo turto rinkoje susiklostė panaši situacija. Kaip ir Lietuvoje, Margaritos saloje pastaraisiais metais itin brango ir tebebrangsta strategiškai patraukliose vietose esantis nekilnojamasis turtas. Antai būsto kainos per pastaruosius 5 metus pabrango 100 proc., o gerų sklypų kainos brango kelis kartus. Mat tokių sklypų skaičius yra ribotas. Tačiau ir ten yra vietų, kur būsto kainos nekito: nepirko anksčiau, neperka ir dabar. Juk žmonių smegenys vienodos, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Manau, nereikia bijoti investuoti į likvidžias vietas: tokio turto kainos didės ar bent jau nekris. Gali pasitaikyti kainos svyravimų nekilnojamojo turto plėtotojų gaunamo pelno sąskaita, tačiau jie neturėtų viršyti 5 proc.
Jonas BEGANSKAS, UAB „Skala“ generalinis direktorius, Vilnius
Laikas parodys. Manau, kad vasarą viskas bus aišku: iki to laiko turėtų paaiškėti energetikos resursų kainos. Dėl pastarųjų brangimo, manau, statybos nepigs. Pastaruoju metu rinkoje buvo jaučiamas sąstingis, pirkėjai iš tiesų delsė. Tačiau jau esti ir rinkos aktyvėjimo požymių. Mūsų bendrovė Vilniuje šiuo metu neturi neparduotų objektų, tačiau galime pasiūlyti butų Druskininkuose. Pastaruoju metu pirkėjų susidomėjimas išaugo: darbuotojai pranešė, kad daug skambinančiųjų domisi šiais butais.

| gene | 22 01 2008 08:47
Su kokiais lūkesčiais pradedate 2008-uosius?

Dalius GESEVIČIUS
AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius, Panevėžys
Kalbant trumpai, tikimės statybos apimčių didėjimo, neprarandant ir pelningumo. Klausiate, ar esant dabartinei ekonominei situacijai ir niūrokoms analitikų prognozėms tai realu? Mes pernai nestatėme gyvenamųjų namų, dirbame kitame statybų segmente, – pramonės ir inžinerinių įrenginių statyboje, – todėl pelningumo ir apimčių mažėjimo tikrai nesitikime. Nujaučiame, kad gal bus problemų, kurias turėsime spęsti, tačiau tikimės sėkmingai jas įveikti ir dirbti pelningai.

Edmundas JASINSKAS
UAB „Edija“ generalinis direktorius, Kretinga
Šiais metais tikimės labai padidinti darbų apimtis. Mūsų įmonė stato gyvenamuosius namus, gamybos ir kitus objektus. Mūsų įmonė jau pasirašė sutarčių už 25 mln. litų, tikimės, kad bus ir daugiau – planuojame pastatyti objektų už 30 mln. litų. Neseniai buvo tikimasi, kad labai brangs energetiniai ištekliai, tačiau situacija nėra jau tokia tragiška. Įmonei truputį trūksta statybos darbų specialistų; pakanka tik pagalbinių darbininkų. Manome, kad ir šią problemą pavyks išspręsti.

Giedrius KAPOČIUS
UAB „Kortas“ generalinis direktorius, Alytus
Mūsų lūkesčiai optimistiniai: tikimės, kad šie metai bus geresni nei praėję. 2007 m. statybų plėtotojams kėlė nerimą energetinių išteklių, statybinių medžiagų kainų bei darbo užmokesčio šuolis, darbo jėgos nutekėjimas į kitas šalis. Todėl ir mūsų bendrovei pasitaikė objektų, kurie neišpildė lūkesčių, nes sutartys buvo pasirašytos anksčiau galiojusiomis kainomis. Dabar tikimės, kad tokių problemų nekils, nes sąmatos skaičiuojamos, atsižvelgiant į galimą statybinių medžiagų brangimą. Šiemet bendrovė pasirašiusi perspektyvių sutarčių, todėl po naujųjų iškart kibome į darbus, atostogauti nebuvo kada.

Artūras ZAREMBA
AB „Akmenės cementas“ generalinis direktorius, Akmenė
Jau keletą metų tikimės vis to paties: kad nelėtėtų ekonomikos plėtros tempai, kad nesustotų statybos... Norime išsaugoti savo pozicijas Lietuvos rinkoje. Nors savo šalyje esame vieninteliai cemento gamintojai, bet cemento į Lietuvą atgabenama ir iš Baltarusijos, Rusijos, ir iš Vakarų. Sieksime išlaikyti gerą lietuviško cemento kokybės lygį. Gamykloje veikia dvi cemento gamybos linijos, kuriomis vasarą per mėnesį pagaminame po 100 tūkst. t produkcijos, tik šiuo metu perpus mažiau, nes viena iš dviejų linijų remontuojama. Derimės su įrangos tiekėjais, o vasarį tikimės su jais pasirašyti sutartį dėl naujos technologinės linijos, kainuosiančios 300 mln. litų, įrengimo. Tai didžiausia gamyklos investicija per pastaruosius 15 metų. Vienas iš naujosios gamybos linijos privalumų tas, kad ji draugiška aplinkai; naudojant naują gamybos technologiją, bus taupoma energija, mažiau teršiama aplinka.

| gene | 17 01 2008 09:58
Sveikas, Andriau
pabandysime pakalbinti žmones, kurie atsakingi už studentų praktiką, statybininkus. Taigi vasario numeryje turėtų būti atsakyta į tau rūpimą klausimą.
G. Drungilienė, „Statybų žinių“ redaktorė

| Andrius | 12 01 2008 00:52
Klausimas: kada geriausiai studijuojantiems dieniniame skyriuje studentams pradėti dirbti? Baigus studijas? Ar dar studijuojant?

| gene | 09 01 2008 16:42
Kuo baigsis butų pirkėjų ir pardavėjų „nervų karas“, kai vieni laukia pigesnių butų, o kiti kainų mažinti neskuba?

| gene | 11 12 2007 15:02
Aloyzas Sakalas: ar Lietuvoje butų kainos pasiekė „lubas“

Kada sprogs nekilnojamojo turto burbulas? Tai buvo viena iš pagrindinių pastarojo meto visuomenės aktualijų ir smarkiausių diskusijų tema. Nekilnojamojo turto plėtotojų oponentai tvirtino, kad būsto kainos mūsų šalyje viršija būsto Vakarų Europos valstybėse kainas. Kaip yra iš tiesų? Brangs ar pigs butai? Apie tai kalbėjomės su Strasbūre bei Briuselyje dažniausiai gyvenančiu Europos Parlamento nariu Aloyzu Sakalu.

Daiva NORKIENĖ

„Dauguma žmonių nori gyventi savame būste, todėl juos domina, nuo ko priklauso būsto vertė, kokie papildomi mokesčiai bus taikomi perkant ar parduodant būstą ir kokios būsto kainų prognozės, – pasakojo A. Sakalas. – Prognozuoti, kils ar kris butų kainos, galėtų tik labai patyrę ekonomistai, sugebantys įvertinti toliau išdėstytų faktorių sisteminę dinamiką. Mano paties prognozės greičiau panašios į būrimą iš kavos tirščių ir gali būti vertinamos tik kaip stebėtojo nuomonė, o ne kaip eksperto išvados.“
Nekilnojamojo turto kainas lemia kelios priežastys. Pirma, pasiūlos ir paklausos santykis. Yra visada paklausių butų kategorijos, kurių kainos tikrai nekris, net kils. Tai butai senamiestyje, centrinėje miesto dalyje, gretimuose rajonuose, kur patogus susisiekimas, puikus gamtovaizdis, arčiau vandens telkinių. Kainos taip pat priklauso nuo bendrųjų valstybės ekonomikos rodiklių - infliacijos ir darbo užmokesčio vidurkio. Daug lemia statybinių medžiagų kainos, o pastarosios priklauso ir nuo energijos kainų. Lietuvai įstojus į ES ir atsivėrus sienoms, pabrango darbo jėga, nes daug Lietuvos statybininkų legaliai įsidarbino užsienio bendrovėse, kuriose atlyginimas kur kas didesnis nei Lietuvoje. Lietuvos statybų bendrovės, norėdamos išsaugoti savo darbuotojus, privalėjo kelti statybininkų atlyginimus ir branginti statybų objektus.
Būtent šis faktorius, A. Sakalo nuomone, jau stabilizavosi ir „neturėtų didelės įtakos statybų kainoms ateityje“.
Tačiau energijos kainos turi tendenciją tik augti. Ir augs tol, kol atsiras iš esmės naujų energijos šaltinių arba kol atsinaujinantieji energijos šaltiniai, tokie kaip hidroenergetika, vėjo energetika sudarys reikšmingą dalį bendrajame energijos balanse. Kainų kilimui, anot Europos Parlamento nario, turėjo įtakos ir įvairūs karteliniai firmų susitarimai.

Kreivė pakrypo žemyn

Kainų kilimas sulėtėjo tik šių metų antrąjį pusmetį, kai, anot Europos Parlamento nario, daliai gyventojų būstas tapo neįperkamas. Be to, bankai ėmė atsargiau vertinti potencialius būsto pirkėjus, o pastaruosius atbaido kylančios paskolų palūkanų kainos.
„Akivaizdu, kad šiandien didžioji dalis nekilnojamojo turto pirkėjų būstą įsigyja sau, o ne kaip investiciją. Pirkėjai baiminasi augančios infliacijos ir neskuba įsigyti bet kokių butų, o brangstantys energetikos ištekliai verčia rinktis mažesnio ploto butus.

Vyriausybė nedžiugins

Anot A. Sakalo, dalies laukiamų užsakymų iš biudžetinių įmonių 2008 m. statybininkai negaus. Pašnekovas savo nuomonę grindžia tikėtina infliacijos akivaizdoje atsidūrusios Vyriausybės politika: šoką dėl kylančių kainų šiai teks švelninti visomis įmanomomis priemonėmis.
„Kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, finansų ministras minėjo, kad žadėtas darbo užmokestis ir pensijos bus keliamos materialinių investicijų sąskaita, – sakė A. Sakalas. – Tai reiškia, kad dalies laukiamų užsakymų gali netekti ir statybininkai.“

Kainų pokyčiai bus menki

Vis dėlto politikas įsitikinęs, kad laukti didelio kainų nuosmukio nėra pagrindo. Pirmiausia Lietuvos būsto rinka nėra persotinta. Antra, didžioji dalis turto sandorių nėra spekuliaciniai.
„Net ir labai kritęs pirkėjų aktyvumas neturėtų kelti panikos pardavėjams, – ramino Europos Parlamento narys. – Tokia nekilnojamojo turto kainų dinamika būdinga beveik visoms Rytų Europos šalims bei kitoms sparčiai besivystančioms šalims – Kinijai, Indijai, Meksikai, Indonezijai. Taigi Lietuva nėra kažkuo išskirtinė. Tiesa, norėdamos išvengti neigiamų tokio kainų augimo padarinių ir pažaboti spekuliacijas nekilnojamuoju turtu, kai kurios šalys (Kinija, Pietų Korėja) jau įvedė papildomus nekilnojamojo turto mokesčius. Lietuvoje tai dar tik tolima artima ateitis.“

Buvo burbulas ar nebuvo?

Paklaustas, ar iš tiesų Lietuvos nekilnojamojo turto kainos pasivijo klestinčių Europos Sąjungos valstybių kainas, A. Sakalas to nepatvirtino. „Briuselyje būstas labai brangus. Daug brangesnis nei Lietuvoje, – sake Europos Parlamento narys, dalį laiko praleidžiantis Strasbūre ir Briuselyje. – Net išsinuomoti nedidelį gana kuklų butą Briuselyje kainuoja nuo 1 000 eurų per mėnesį. Ką kalbėti apie pirkimą.“ Kitas Europos parlamentaras Eugenijus Gentvilas yra atvirai pareiškęs, kad už 80 kv. m buto Briuselyje nuomą moka 5 000 litų per mėnesį.
Nekilnojamojo turto portaluose skelbiama informacija rodo, kad Lietuvos būsto kainos nesiekia Briuselyje parduodamo nekilnojamojo turto kainų. Naujame 34 butų name Briuselio centre (statyba bus baigta 2008 m. rugsėjį) 2 miegamųjų apie 100 kv. m apartamentus galima rezervuoti už 200–435 tūkst. eurų kainą. Pigiausias aptiktas butas nenaujos statybos name netoli Europos Sąjungos institucijų (70 kv. m ploto) kainuotų 125 tūkst. eurų.

Kainomis Airijos nepasivijome

Dar neseniai Airija buvo vargingiausia Europos bendrijų šalis. Po keliolika metų trukusio ekonomikos šuolio Airija tapo viena iš turtingiausių ES šalių. Lietuva, kaip ir Airija, dar neseniai vadinta kylančios ekonomikos šalimi, Baltijos tigru. Nors ekonomika, pasak analitikų, Baltijos valstybėse vėsta, o tai galėtų atsiliepti ir nekilnojamojo turto kainoms, Airijos būsto kainų lygio Lietuva nebuvo pasiekusi.
Pavarčius nekilnojamojo turto skelbimus, paaiškėjo: pigiausiai parduodamas 1 miegamojo ir 1 vonios kambario butas Dublino pakraštyje kainuoja 250 tūkst. eurų. Pigiausias 2 miegamųjų butas šiek tiek brangesnis – už jį prašoma 265 tūkst. eurų. Už įrengtą 80 kv. m ploto būstą Dublino centre (2 miegamieji, 2 vonios kambariai ir vieta požeminėje automobilių saugojimo aikštelėje) prašoma 653 tūkst. eurų. O brangiausias mūsų aptiktas butas parduodamas už 1,5 mln. eurų. Jo privalumai: naujos statybos namas, miesto centras, 2 miegamieji kambariai ir du vonios kambariai, yra baldai.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Vakarų Europos valstybėse nusistovėjusios gana aukštos nekilnojamojo turto kainos. Lietuvai įstojus į ES ir persitvarkant ekonomikai būsto kainų nuosmukis galėtų būti nebent laikinas.

| gene | 11 12 2007 14:43
AR IŠ TIESŲ STABDOMA GYVENAMŲJŲ NAMŲ STATYBOS PLĖTRA?

Pastaruoju metu Lietuvos visuomenę pasiekė prieštaringa informacija. Vieni šaltiniai tvirtino, kad nekilnojamojo turto bendrovės, brangstant butams ir dėl to mažėjant jų paklausai, stabdo daugiabučių namų statybos projektus. Kiti tokius pranešimus pavadino statybininkų reklaminiu triuku, siekiant paskatinti pirkti „brangiai, čia ir dabar“. Treti dūrė pirštu latvių, estų pusėn ir pranešė: „O kaimynai statybas jau stabdo“. Ką šiuo klausimu mano mūsų bendrovės?

Dita PURLIENĖ, UAB „Ranga IV investicijos“ marketingo direktorė, Vilnius

Mūsų bendrovė daugiabučių namų statybos projektų nestabdo. Pavyzdžiui, „Perkūnkiemio“ projektas rutuliojamas toliau. Šiuo metu atiduodame eksploatuoti keletą devynaukščių namų, netrukus įsikels pirmieji gyventojai. Jau pastatyta daugiau kaip pusė butų iš tų, kurie buvo suplanuoti pastatyti iki 2009 m., todėl dabar labiau akcentuosime socialinės infrastruktūros plėtrą. Vyksta susitikimai su Vilniaus savivaldybės atstovais dėl galimybės mūsų sklypuose statyti vaikų darželius. Greta šių gyvenamųjų namų 2008 m. pradžioje pradėsime statyti 27 tūkst. kv. m administracinį komercinį kompleksą. Jame bus 2 500 kv. m maisto prekių parduotuvė, 7 tūkst. kv. m laisvalaikio ir sporto centras; 3 tūkst. vietų daugiaaukštės automobilių saugojimo aikštelės. Mūsų bendrovė pasiūlė pastatyti ir du naujus vaikų darželius. Šiais laikais nekilnojamasis turtas neplėtojamas tuščioje vietoje: pastatyta dalis namų, ima keltis pirmieji gyventojai, sutvarkysime socialinę infrastruktūrą ir tuomet statysime likusius gyvenamuosius namus. Iki projekto pabaigos pastatysime apie 350 tūkst. kv. m statybinio ploto statinių. Jau pastatyta 104 tūkst. kv. metrų gyvenamojo ploto (1 771 butas). Iš jų parduota 75 proc.

Justė KISINAITĖ, UAB „Sostinės vystymo grupė“ vadybininkė, Vilnius

Mūsų bendrovė statybų nepristabdo. Ką suplanavome, tas bus įvykdyta. Pavasarį pradėsime statyti šešių aukštų daugiabutį namą su komercinėmis patalpomis Pilaitėje. Šiuo metu baigiama ruošti projektinė dokumentacija. Gilužių kaime esančioje Ežero gatvėje baigiamas statyti gyvenamųjų namų kvartalas. Tai 9 sublokuoti namai (18 butų). Dalis butų parduota su daline apdaila; kitus, prieš parduodami, visiškai įrengsime. Ar sunku rasti kotedžų pirkėjų? Manau, viskas kaip ir anksčiau. Tai gana brangūs objektai, todėl pirkėjo tenka palaukti. Tačiau taip būdavo visada. Brangūs objektai parduodami ne per vieną dieną.

Antanas JASUKAITIS, UAB „Andova“ generalinis direktorius, Vilnius

Tikrai ne! Priešingai, statybų apimtis plečiame! Tie, kas skelbia, jog statybos pristabdomos, yra arba nekompetentingi, arba apsimetinėja. O jeigu bendrovė iš tiesų stabdo gyvenamųjų namų statybas, gal ji turi savų priežasčių (tarkim, trūksta lėšų). Manau, kad organizacijos, kurios stabdo daugiabučių namų statybos projektus, yra nepajėgios jų užbaigti ir pirkėjams tikrai nepatarčiau kreiptis į tokias bendroves. Kitas klausimas, ar gyvenamieji būstai pigs. Pigti gali tik senos statybos butai ir tokie, kurie statomi senoviškai – dėžutės iš surenkamų stambiaplokščių gabalų. Pastarųjų namų statybą gali tekti stabdyti, nes žmonėms tokie butai nėra patogūs: neįmanoma savo nuožiūra išdėstyti erdvių. Mes pirkėjams siūlome patrauklių sprendimų – formuojame butus be pertvarų, kad užsakovai galėtų planuoti, kaip nori. Be to, bendradarbiaujame su „Snoro“ banku, kuris Kalėdų proga pirkėjams pasiūlė akciją: net 40 proc. kredito sumos pirkėjai gali gauti be užstato. Suprantama, rinka yra rinka, būsto pirkimas svyruoja. Tačiau ieškome pirkėjams patrauklių variantų.

Viktorija Radzevičienė, UAB „Eika“ plėtros direktorė, Vilnius

Apie būsimą nekilnojamojo turto rinkos stabilizaciją kalbėti pradėjau prieš dvejus metus.
Pirmiausia stabilizavosi žemės kainos – maždaug prieš metus. Vėliau jos gana smarkiai nukrito, prisitaikė prie plėtotojų perkamosios galios. Būsto rinkoje taip pat vyksta atoslūgis po karščiavimo, kuris daugiausia buvo sąlygotas pigių pinigų (mažos bankų palūkanos). Be to, iki 2000 m. buvo labai mažai statoma, todėl atsiradus didelei būsto paklausai prasidėjo statybų bumas. Dabar vyksta kainų stabilizacija, prisitaikymas prie žmonių perkamosios galios. Manau, gali kristi prestižinės klasės būstų kainos (tokių, kurių 1 kv. m kainuoja 10–16 tūkst. litų). Šių būstų pristatyta per daug. Ekonominės klasės būstų (1 kv. m – iki 6 tūkst. litų) trūksta. Visa, kas vyksta rinkoje, labai pozityvu. Pirmiausia išnyks patirties neturintys nekilnojamojo turto vystytojėliai, pagerės būsto kokybė. Ką darys „Eika“? Šiuo metu intensyviai stebime rinką, svarstome, kokius projektus plėtoti ir kada. Tikrai konkuruosime ir tikrai statysime tai, ko reikės pirkėjui. Jeigu reikės ekonominės klasės būsto, jį ir statysime. Ateityje žmonių pragyvenimo lygis ir perkamoji galia turėtų augti.

Kalbino Daiva Norkienė

Puslapiai: | 1 | 2 | 3 |

	Perspausdinant iliustracijas bei tekstus, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas raštu. Leidykla neatsako už reklaminių skelbimų tekstą ir turinį.